Kokius vaistus ar vitaminus vartoti, kad keisčiau save? Va, dabar, sėdžiu prie kompiuterio ir žinau, kad reikia padaryti labai daug mokytis, bet taip nesugebu nieko daryti. Kodėl?

1) Pradedu dirbti ir labai greitai pervargstu.

2) Labai plečiuosi į kiekvieną atliekamą darbą, negaliu savęs prisiversti kitaip elgtis. Jeigu mokausi sąvoka pvž. “sandraksija – iliuminantų bendruomenė, progresuojanti trotile”, tai nagrinėju kiekvieną sąvokoje esantį žodį, net nemoku paaiškinti kaip viską sureikšminu. Tai, kas mane domina, stengiuosi viską labai gerai išmokti ir nesvarbu ar man kada prireiks to dalyko, aš vis tiek jį kišu į galvą ir taip labai išsiplečiu. Tarsi kaupiu žinias iš savo dominančių sričių, nesvarbu, kad kai kurių žinių man net nereikės.

3) Prieš atliekant darbą, dažniausiai dėl jo didelės apimties nesinoriu net jo pradėti.

Dažnai pasiduodu atliekant didelės apimties darbus ir jų nebaigiu, tai ir dabar sėdžiu tokia depresijos apimta ir galvoju – man kažkas patinka, tačiau to negaliu daryti, nes žinau, kad pradėsiu per daug gilintis ir dėl per didelio kiekio informacijos visko nebeaprėpsiu. Išvis nesuprantu savo vaidmens gyvenime, nors esu dar pakankamai jauna. Turiu sau patinkančias sritis, kurioje žinau, kad galiu gilinti žinias, tačiau reikia kažkokį profilį turėti… Mane traukia ne vien mano sritis, kuri labai plati, bet ir dar keletas. Visose stengiuosi tobulėti ir noriu tarsi visų jų specialiste būti, o tų sričių, kurios mane nedomina, tačiau yra reikalingos gyvenime, aš stengiuosi nieko neišmanyti – nesidomiu, nekalbu tomis temomis. Pvž. automobiliai – normalu, kad reikia teises turėti, bet aš nenoriu tos srities nė paliesti, nes man neįdomu tai. Vadovaujuosi fraze “viskas arba nieko”, tai tobulėju tik kažkuriose keliose srityse, ten pvž. psichologijoje, finansuose, anglų kalboje ir piešime. VISKAS. Daugiau nekalbu jokiomis temomis, tik šiomis. Ar aš normali?