Normaliu vyru tikriausiai nera
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tiesiog paneles,ar man vienai taip atrodo,ar cia is tikruju vyrai varo,kad panos siais laikais pasikele tokios ir anokios,ar jau jie tiek ispindeje,kad mes tokios patapom vien del ju elgesio…?
Nesenai susipazinom su vaikinu internete..Nieko rimto nemasciau,net nemaniau kad pradesime bendrauti,ir taip atsitiko,kad susitikom…Esu is tu zmoniu ,kurie labai greitai prisirisa jeigu zmogus patinka ir manau kad tai is dalies bloga savybe,bet tokia jau esu…Bendravome kone pora savaiciu,matydavomes beveik kasdien,buvo tikrai mielas,pasipasakodavo atvirai tiek apie seima,tiek apie kitus reikalus,kol viena diena tiesiog dingo.Skambinau,rasiau,keturias dienas nieko negirdejau,kol nepamaciau,kad zmogus yra,tiesiog uzblokavo mane visuose saituose,kad niekaip neparasyciau…Jis niekur nedinges kaip kad galvojau,nes tas keturias dienas tikrai kazkur buvo,tiesiog mane ignoruoja,nors sake,kad jam labai patikau ir panasiai…Zinot ta jausma,kai atrandi zmogu,tikedamasi,kad jis tikrai galbut bus tas zmogus su kuriuo rasi kazka bendro ir ne tik…Ir tiesiog,viskas idealu,bet va dingo,be paaiskinimo,be nieko..Suprantu,kad praeis daugiau laiko ir viskas pasimirs,bet tas kartelis…kodel,taip be paaiskinimo…sedziu ir apie nieka kita nemastau..Ir kaip paskui zmonemis pasitiketi..
nu bet taip jau yra dazniausiai,kad vyrus ir vertiname kaip i kandidatus…pas mane mazai tokiu tikresniu draugu vaikinu.Labiau merginos drauges.O viskas visada proto ribose,tas bendravimas paprastas,kaip ir pas normalius zmones.Nei kazkas kariasi ant kaklo,nei dar kazka..Isgirsti is zmogaus kaip tik priesingu dalyku,kad va esi kitokia nei kitos,kad kaip tik patikau,nes buvau ne tokia prielipa.Bet vistiek kaip perkunas is giedro dangaus..Ir kaip po to pasitiketi reikia
smagu paskaityti is kitu merginu,kad reiketu tai priimti kaip uz normalu dalyka..Jau tikriausiai geriau pameluotu ir pasakytu,kad susirado kita,tai bent zinotum,kad galbut rado geresne,o sitoj situacijoj tikrai neaisku nes kai zmogus idomus,tai bandai suzinoti daug dalyku ir zinau,kad priezastis kolkas ne kita,bet kas butent nutiko,nepaaiskina
Alkaloide pritariu.
Is patirties pasakysiu iskaudino mane vienas, tai buvau nusivylus ir pikta sirdyje ant visu ir pasakiau sau draugausiu, bendrausiu, bet i sirdi neisisleisiu, grieztai nieko! Tai draugu (vaikinu) buvo pilna, nes buvau nepasiekiama, o juos tai traukia, kol vis del to atsirado toks kuris ilgai, kantriai, kazkaip sugebejo itikinti jog yra ir normaliu vyru. Kai jau pirstis i vyrus eme tada tik rimtai i ji paziurejau… Dabar jau vede turim du vaikus
Bet is tiesu tai sunku sutikti ta tau skirta. Visi prie akiu tokie silkiniai, o uz akiu, cirkus isdarineja
Va apie ka as kalbu..Kad tikrai labai sunku atrasti ta savo zmogu.Ir atrodo kad jis atsiranda kai maziausiai tikiesi.Manau gyvenimas pats viska sudelioja savaime.Bet kuo toliau tuo labiau tas gyvenimas begalo sudetingas atrodo..
Labai girdėta istorija… ne jums vienai taip atsitinka.. bet nereikėtų kaltinti vien to žmogaus,nors aišku jis galėjo ir pasakyt dėl ko palieka.. galbūt pasirodėt jam neįdomi,be veiklos,galbūt jūs pati leidote suprasti,kad santykiai nieko neįpareigojantys. Tačiau nenusiminkit,vistiek atrasite savo žmogų vieniem duota jį sutikti iš karto, o kiti turi atlaikyti gyvenimo duotus išbandymus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
