as siku tik rytais. pala ko tu klausei? pamirsau beskaitydama

nesuprantu ko tu rasineji cia? gi paziurek per tiek laiko, jau butum ismokus lietuviu kirciavima. mars mokintis

toks vaizdas, kad temą sukūrė dėmesio ir pagyrų norinti …. nu ne mergina, pagal mąstymą tai vaikas

Sveika konkurencija yra gerai, mano manymu, kol neperauga į maniakiškumą – nepradedi kitiem pagalių kaišiot į ratus. Tačiau, galvoju, kad mokytis turėtum dėl to, kad tave tai užveda ir patinka, o ne tik dėl to, kad būtum geresnė už kitus.

O tie postringavimai apie proto ribas kažkokias tarp sveiko ir neįgaliojo. Nesąmonės. Smegenys tos pačios, nebent žmogus būtų neįgalus protiškai.

Autore, norėčiau susipažinti, jaučiu, kad turėtume daug bendro (bet aš ne apie pasitikėjimą/lyderystę)

persimokei turbūt

Su tuo protu ir yra didžiausias klausimas. Smegenys tie patys, o veikia kitaip. Tarp visų kairiarankių yra daugiau protiškai atsilikusių, bet ir daugiau genijų, negu tarp dešiniarankių. Bandant permokyti kairiarankį rašyti dešine, atsiranda daug pašalinių problemų (pavyzdžiui, nesąmoningas šlapinimąsis). Ir tai vien todėl, kad tai ne ranka, tai smegenys

as tokia pat.. net mokykloj jauciau savo artimiausiems draugams nezmoniska konkurencija, univere irgi.. ir kas ziauriausia, savo visus grupiokus laikau vos ne nevykeliais, nes man atrodo, kad as vienintele tinku i ta specialybe zinoma, suvokiu, kaip tai negerai, bet tiesiog turiu igimta lyderiskuma, esu ipratus but lydere, vadovaut, o univere viskas kitaip, visi nori to paties… todel pradejau valdyt savo keistas mintis. tobulet , aisku, tobuleju, konkurencija tikrai jauciu, bet stengiuosi nesijaust virsesne uz kitus, nes tam net nera pagrindo.. na, matyt, sioje vietoje su nezmoniska egoiste…

Kai kas lyderystę painioja su menkos savivertės kompensavimo mechanizmais. Tie, kurie mokosi vidinės motyvacijos vedami, paprastai net nežino savo kolegų pažymių.

Lyderystė yra grupės vedimas į priekį, įtakojant jos dinamiką, o ne aukštos aplinkos kontrolės dėl didelio nerimo kiekio siekimas.

nu jau tik nereikia man sakyti, kad turiu menka saviverte as kaip tik ja turiu labai didele, o ir lyderystes tikrai nepainioju. matytumet mano kelia, suprastumet, kodel taip sakau. Paprasciausiai, dar nuo pradiniu klasiu visu komandu, susiburimu ir renginiu vadove/lydere/pirmininke buvau as, mane vienbalsiai siulydavo, nuo sito gaudavau labai daug motyvacijos tobulet ir but geriausia. del dideliu pasiekimu tokia ir jauciuos. bet jauciu sazines grauzati, nes butent, kad nuvertinu kitus, o NE SAVE.

Net jeigu ir turėtumėte, tame nebūtų nieko bloga – visi mes turime savų niuansų (pvz. aš intensyviai mokausi išgirsti net ir labai konstruktyviai išsakytą kritiką ir kol kas nelabai sėkingai) Man nereikia žinoti, ką Jūs veikėte. Aš tik galiu pasakyti, ką iš Jūsų girdžiu:

– matytumėte mano kelią

– buvau AS, mane vienbalsiai siūlydavo

– but geriausia

– nuvertinu kitus

Visos šios formuluotės yra nuoroda į ASMENINIO pripažinimo siekimą, o ne gebėjimą įtakoti GRUPĖS dinamiką ir siekti bendrų interesų. O grupės sąvoka yra lyderystės pagrindas.

Vadovavimas ir lyderystė mano manymu yra ganėtinai skirtingi dalykai. Lyderis sugeba sukurti teigiamą atmosferą komandoje, turi charizmą. Vadovu – geresniu ar blogesniu – gali būt kiekvienas. Tas faktas kad jus stūmė į priekį būt seniūne/komandos kapitone ir etc dar nereiškia kad esat šauni lyderė Tai gali reikšt ir kad jūsų aplikoj buvo atsakomybės bijantys žmonės, kuriems buvo labai patogu turėt tokią kaip jūs pašonėj – atliekančią pačias nemėgiamiausias roles kurių niekas kitas nenori imtis, ir dar tai darančią su šypsena nes manot jog tai jūsų nuostabaus būdo įvertinimas. Ypač tai būdinga kaimo vietovėse, kur jaunimas žymiai kuklesnis ir dažnam atsistoti prieš auditoriją yra didžiausias košmaras.

Gal jums ir visai netinka tai ką aprašiau ir gal tikrai esat puiki lyderė – tada tik pirmyn. Tik visų pirma atkreipkit dėmesį į savo aroganciją, nes net norint neįmanoma paslėpti “aš esu fakin pasaulio valdovė, klaupkitės vergai” požiūrio į žmones, o tokių personų niekas nemėgsta. Gal į akis šypsosi, bet nemėgsta.

Et, žinau tą jausmą, kai norisi pirmauti, būti geriausiam (geresniam nei kiti). Toks labai stiprus konkurencingumas…

Beje, galima klausimą ne į temą? Kuriam mieste mokotės? Ar univere yra vietų kvantinės fizikos laisviesiem klausytojam? Mes su draugu labai norėtumėm pavaikščioti į tokias paskaitas.

O aš niekad nesistengiau mokytis, bet visiškai nesimokydama ir net nedarydama namų darbų mokykloje turėjau vidurkį apie 8,5. Koją kišo tikslieji mokslai, nes jų nesupratau ir net nelabai stengiausi, jei atvirai – žinojau, kad matematikės iš manęs nebus, juolabiau fizikės ar chemikės. Pasirinktus valstybinius išlaikiau virš 70 proc. nedėdama tam jokių pastangų.

Univere vėl panašiai, tik jau rašto darbus darydavau. Koliam, egzam medžiagą perskaitydavau max 1 kartą, o kai kada – tik važiuodama troleibusu į atsiskaitymus. Paskaitas lankiau tik tas, kurios man buvo įdomios (teisybės dėlei – daugiau studentavau nei studijavau), bet ir taip “besimokydama” sugebėjau išsilaikyt VF vietoje ir kelis semestrus gaut stipendiją. Ir moksliukės kai kurios siuto, matydamos kad jų taip sunkiai išstenėti rezultatai buvo tokie pat, kaip mano, tinginės.

Nežinau, niekad nesupratau to mokymosi dėl rezultato, dėl to kad pirmauti, lyderiauti – aš niekad nesiekiau tokios pozicijos, nes tam nebuvo poreikio – mane mėgo tokią, kokia esu, tiesiog buvau linksma, draugiška, noriai padėdavau kitiem, ginčydavaus su dėstytojais kartais net iki piktumų (oj, pasilinksmindavo tada grupiokai ) eidavau tūsintis sau ir nesijaučiau nei durna, nei netobulėjanti.

O autore, beje – medžiagos kalimas tobulėt tikrai nepadeda. Tobulėji tik tada, kai dėstomą dalyką supranti. Kas iš to, kad ištisai sėdi prie knygų ir steni tam geram pažymiui ir net draugų neturi?

Beje, proto ribos tarp fiziškai sveiko ir neįgalaus nėra. Galbūt tas vaikinukas tiesiog geriau supranta tai ką mokosi negu tu, bet tai nėra tiesiogiai susiję su jo negalia. Na, nėra jis toks protingas tik todėl, kad nevaikšto.

Naujas sakinys po taško visada pradedamas rašyti iš didžiosios raidės.