Nuvykau į Angliją, o ten – šokas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos,
Kažkodėl balsas galvoja šnabžda, jog susidūriau su tuo ne aš viena, bei šiuo metu man tai atrodo aktualu, tad pasipasakosiu.
Po bakalauro ketinu vykti pagyventi kuriam laikui pas savo draugą į Angliją. Viskas okei, labai smagu,bei norėčiau ten įsidarbinti kokiam kad ir nedideliam darbui. Problema – kalba. Kol sėdžiu čia Lietuvoje, laisvai galiu susikalbėti su žmonėm anglų kalba, žiūriu filmus, skaitau knygas ar straipsnius, dažnai angliškai man kažką pasakyti yra kur kas lengviau negu lietuviškai – viskas čiki, nėra visiškai jokių problemų. Ir kažkaip įsivaizdavau, kad labai aš čia jau krūta. Tačiau nuvykus į pačią Angliją ištiko šokas, kaip joje sunkiai įkirtau ką anglai šneka. Iki tokio lygio, jog vos sugebėdavau užsisakyti sumušteką kokiam Subway, mat nesuprasdavau kokią daržovę man siūlo užsimesti ant bandelės. Ir grįžusi atgal namo pradėjau pergyventi kaip aš ten keliausiu, jei taip sunkiai galiu palaikyti kalbą, mat atrodo, jog anglai viską sumala į vieną karštą mėsos gabalą kurį man vėliau reikia aušinti.
Smalsu sužinoti iš tų kurios pasibuvo Anglijoje ilgiau, ar čia taip buvo visoms, bet paskui kažkaip įkirtote ir apsipratote, ar čia visgi spragos mano anglų kalboje? Mat susirūpinau jog su tokiu supratimu ką jie šneka tikrai negaliu eiti ieškotis darbo, nebent kokiam fabrike, bet mano tikslai kiek kitokie.
Man pirma mėnesį gal daugiau taip buvo, bet paskui pati nepastebėjau kaip pradėjau suprasti ka kalba anglai, ir pati geriau susikalbėti. O pas mane anglu nebuvo labai gera kol buvau Lietuvoj. Taip, kad nesijaudink, priprasi ir viskas bus gerai, susikalbėsi su visais
Siaip reikia laiko apsiprasti, vieniems greiciau sekasi tai padaryti, kitiems trunka ilgiau. As kai tik atvaziavau studijuoti, tai man buvo irgi mini sokas pirmas kelias savaites, turedavau sedet ausis istempes ir klausyt. Paskui su laiku apsipranti ir automatiskai pradedi suprasti ka sako. Zinoma, jeigu koks Geordie ar arciau Skotijos su stipriu dialektu, tai sunkumu dar kyla labai daug Galit pamegint pacios paziuret kaip sektusi suprast:
viskas susitvarkys, pas juos , kaip ir pas mus galim sakyt, zemaiciai, suvalkai ir t,t, man taip buvo Vokietijoj, kaip jus saket , atrodo krutai kalbu, nuvykau ten snipstas, anei velnio,,,,, kas liecia Anglija , is vis nemoku, bet ten turiu, lankytis, del problemu, ir tai sugebu, issiaiskint, ir paaiskint, su visuokia pagalba, Tad nosi aukstyn ir pirmyn, sekmes,,,,,,,,,,
Mano močiutė buvus anglų kalbos mokytoja, bet išvykus į Škotiją verkė dėl kalbos, tačiau po truputį įprato.
Pamenu su tėvais skridom pas jų draugus pasisvečiuot ir šiaip pro parduotuves pralėkt. Aš galvojau kad gerai kertu anglų, bet… Edinburge viską supratau, škotų dialektas dar ne toks baisus, bet kai nuvažiavom į kelionės tikslą – Niukaslą (čia skaitosi Geordie dialektas), tai Dieve padėk, nieko nesupratau, dar McDonalde susišnekėjau, bet parduotuvėse pardavėjos, atrodė, specialiai viską sumalė, kad nieko nesupraščiau.
Mano pažįstamas išvažiuodamas į Angliją mokėjo PRANCŪZŲ kalbą O po metų ir suprato, ir susikalbėjo
Aš dėstau anglų kalbą, bet Škotus suprast reikia pastangų. Po kelių dienų aišku jau lengviau, tad apsigyvenus problemų tikrai neturėsit.
Viskam reikia laiko,pati buvau Jorkšyro regione,tai ten tragedija nieko atrodo nesupratau iš pradžių,bet paskui prasilaužiau ir dokumentus tvarkiau viską. Po to nuvažiavus į Londoną atgaiva buvo kaip viską supratau,ką man sako žmonės
Viskas susitvarkys, tik reikės laiko ir praktikos
Aš irgi galvojau, kad angliškai gerai kalbu. Bet išvyka pas draugę į Angliją tai nusodino mane ant žemės. Nesuprasdavau net kai parduotuvėj klausdavo ar reikia man maišiuko Bet kažkaip nedaug laiko prireikė persilaužt. Pvz atvyko pas ją toks britas į svečius. Pasiklausiau kaip jis kalba – beveik nesuprantama man buvo. Bet vakarop net pati nustebau kai susivokiau, kad laisvai su juo susikalbu
Nuraminot. Tai kaip suprantu verta atvykti į Angliją, kokią savaitėlę ramiai pasisėdėti, apsiprasti ir tuomet čiuožti veikti kažką rimtesnio, o ne iš karto rauti su darbais. Matyt taip ir darysiu.
Man irgi buvo tas pats Nuvykau į Angliją (pietus) į svečius, tai dieve padėk, irgi kavinėj nesuprasdavau ką man sakydavo. Irgi šokas buvo. JAV daug lengviau angliškai susikalbėt
Gyvenau ir aš Anglijoj, tai pradžioj ir maišiukų prisipirkdavau, kokių nereikėdavo, ir labdarai prie kasos po 5£ paaukodavau ir su pakabom iš rūbų parduotuvių grįždavau nes kol nesuprasdavau, ką sako, tiesiog linksėdavau ir stengdavausi būti mandagi.
Bandžiau dažniau į parduotuves, barus eiti viena, kad prasimuščiau bendravime,o po to įsidarbinau kebabinėj, kur telefonu priimdavau užsakymus. Tai žvengdavo iš manęs kolektyvas, kai neegzistuojančių gatvių pavadinimų prirašydavau, nes turėdavau priimti užsakymą, gauti pristatymo adresą ir telefono numerį klientų. Tai pirmos dvi dienos buvo tragiškos, nes telefonu dar sunkiau bendrauti. Trečią dieną kolektyvas padovanojo mūsų miestelio žemėlapį, su visom gatvėm, tai jau užrašydavau teisingai nes daugmaž buvo galima susigaudyti pagal skambesį. Mano dažniausiai vartojama frazė būdavo “could you spell it?” žodžiu. Bet prasilaužiau gan greitai, per kokias 2sav.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
