Sveikos ir sveiki, atleiskit, kad anonimas, tiesiog nenoriu, kad pazistami zinotu apie mano situacija..

Taigi, susiduriau su tokia problema,ir noriu isgirsti jusu nuomones, patarimus.

Siuo metu turiu vaikina, esam kartu 7menesius. Ji labai myliu, jis mane taip pat, tarp musu kaip ir kiekvienoje poroje pasitaiko pykciu, taciau viskas beveik idealu.

O atsitiko taip, kad isvaziavau i uzsieni, ir cia susipazinau su vaikinu, kuris labai patrauke mano demesi.. Jis labai zavus, labai linksmas, visada pakelia nuotaika, laikas leidziamas su juo taip pat nuostabus. Aisku bendraujame tik kaip draugai, kadangi jo mamos draugas yra mano mamos pusbrolis. Zodziu, pradedu vengti savo vaikino, o kai pamatau sita drauga (gyvenam kartu, as, jis, jo mama, ir mamos pusbrolis) tiesiog kazkoks jauduliukas atsiranda, jei girdziu, kad eina i virtuve, ir man iskart pakyla apetitas, jei jis iesko ziebtuvelio, pirma nubegu i balkona, ir laukiu kol jis ateis parukyt. Zodziu, galeciau vardint ir vardint, bet esme tame, kad turiu drauga, bet imu ziureti i kita vaikina.

Mes su juo snekejom apie ”mus” ir is jo kalbu zinau, kad jam patinku.

Manau, kad mano demesys krypsta i ji del to, kad esu toli nuo saviskio,o kazko salia, vyrisko ir meilaus juk norisi.

Patarkit, kaip man neisijaust i ta simpatija, kaip save nuteikt, kad as nenoriu su juo leist laiko, kaip su vaikinu artimiau bendraut kad ir per kompa,nes pradedu galvot apie skyrybas, ir nauju santykiu pradzia.

Atsiprasau, kad mintys padrikos,tiesiog nemoku delioti sakiniu, ispyliau viska kas galvoj.

Laukiu jusu patarimu!