…kad privalote sugadinti savo gyvenimą? Negaliu paaiškinti kodėl, bet vos tik viskas pasidaro gerai, beveik tobula, aš turiu viską sugadinti. Tokia nežemiška jėga traukia viską griauti ir naikinti, ką gražaus sukūriau. Nes tiesiog viskas per gerai atrodo, kad būtų tiesa. Viskas per daug lygu. Per daug skaidru ir tyra. Tai reikia būtinai pradėti konfliktuoti, kaip nors prisidirbti arba žaisti su ugnimi, kad anskčiau ar vėliau viskas būtų pasmerkta žlugti. Aš myliu tą žmogų. Aš jį tikrai labai labai myliu. Ir jis mane myli. Ir viskas gerai. Aš vėl pasitikiu žmonėmis. Tai koooodėl turiu taip bjauriai elgtis? Kaip atsikratyti to prakeiksmo, kad pati savo laimę griaunu?