o jūs ką darytumėt?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos, panos noriu jums trumpai nupasakot istoriją ir kad pasakytumėt, ką manot jūs. Žodžiu, yra toks simpatija. Jis ant tiek mielas buvo, kad po visiškai atsitiktinio susitikimo ir užkalbinimo per balkoną – iškart jį su draugu pasikvietėm susipazint, praleidom vakarą mažytėj kompanijoj, žaidėm žaidimus visokius, čia rimtai, nors man 21metai. D aš pagalvojau kad jis man per aukšto lygio, kad būtų su manimi . žinau, kad kvailai skamba, bet šalia jo save tikrai nuvertinau. Štai po pusmečio parašiau ir pasiūliau susitikt, nes pagalvojau, kad neturiu ko prarast. Iš niekur nieko, net nebuvom bendravę po to vakaro. Jis iškart sutiko. Pabuvom su juo smagiai. Po 2 savaičių pasiūlė susitikti. Deja, buvau išvažiavusi, tai susitikti negalėjau. Tada dar po dviejų savaičių jis pasiūlė vėl, bet vėl buvau išvažiavus. Galiausiai, dar po savaitės pasiūliau susitikti aš, tai jis negalėjo. Nu ir praėjus gal mėnesiui vėl pasiūliau susitikt, tiksliau susirašinėjom ir jis pasiūlė. Susitikom, tai buvo 3 kartas gyvenime, kai jį matau. Smagiai praleidom vakarą, jis vis užmetinėjo kažkokias replikas romantiškas ar kaip čia pavadint, rinko sau pliusus kažkokius dėl ko jis geresnis už kitus ;DD baigėsi vakaras tuo, kad jis išėjo namo, kažką pradėjom apie tai, kad dar susitiksim, pasiūliau kažkokią datą ir jis pasakė, kad NESKUBINČIAU REIKALŲ, kažką tokio. Supratau mintį ir daugiau nebesiūliau susitikti. laukiau, bet per ~2 sav. nesulaukiau jokių žinių. Atėjo Kalėdos. Galvoju, nu pirma nerašysiu, būsiu ori ir pan., gi net neparašo pirmas Tai jis parašė vakare SMS, pradžia buvo “kadangi tu manęs nesveikini, tai aš pasveikinsiu tada” ir parašė gražią žinutę. Tai aš supratau, jog jis turbūt laukė, kol aš parašysiu. ir aš visiškiai susiminfuckinau Tiksliau, atsibodo gyventi laukime. Kaip manot, čia vaikinas gali taip tempti šitus reikalus? ar jei norėtų, tai netemptų taip nieko? Nes nuo to susitikimo jau praėjo berods 2 savaitės. Aišku, Kalėdos, esam abu dabar savo gimtinėse, o šiaip mieste esam kaimynai. Ką jūs mano vietoj darytumėt? lauktumėt, kol jis pasiūlys susitikti? Ar, matydamos, kad per Kalėdas neužmiršo, rašytumėt pačios? Galbūt jis laukia kol aš pasiūlysiu, kaip ir KO GERO per Kalėdas laukė, kol parašysiu? būsiu dėkinga už jūsų pamąstymus )
Akivaizdu, vaikinas laukia tavo žinučių ir bendrauti tikrai nori. O ir su tuo neskubink reikalų nenorėjo nieko blogo pasakyt ar kažko, kad nesusipatogintum.. ne viskas visada tiem vyram gaunasi manau, kad rašyk jam ir siek tolimesnio ir artimesnio bendravimo. Žinoma leisk jam tavęs pasiilgt, viena kart parašei, kitąkart lauk kol jis parašys. Sekmės :p
Mane tai nervina toks vaikinų neapsisprendimas – man atrodo, kad arba tada vaikinas be galo kompleksuotas (tokiu atveju jam reiketu pradzioje su savim issiaiskinti pries ieskant paneles), arba mergina nelabai patinka ir neapsisprendzia, nori ar ne su ja artimesniu santykiu. Ir vienu, ir kitu atveju nieko gero O tie X-failai kas pirmas parasys, tai vaiku zaidimai. Kad ir kaip ten butu, kad ir kitokie dabar laikai ir moterys daug aktyvesnes, vis tiek, manau, kiekvienai merinai norisi sirdyje tos tradicines romantiskos pradzios, kai vaikinas del jos stengiasi, rodo demesi ir pan. O kada dar pabut ta princese ? Gi tie vaidmenys naturalus – vaikinui pirmam rodyti demesi tikrai priimtina, o mergina jau svarsto, ar as cia nesisiulau per daug. Bet tikrai nenoriu pasakyti, kad negalima pirmai parasyti. Kartais vaikinai pries siulydami draugyste nori isitikinti, kad nebus atstumti ir jei mergina nesielgia kaip ledo karaliene ir leidzia subtiliai suprasti, kad vaikinas nebus atstumtas, tuomet santykiai turetu pajudeti. Bet jei ir po tokiu uzuominu vaikinas nesusipranta, tai tikrai nera ko begaisti laiko…
parašiau Leptelėjo kažką apie romantiką, lauksiu žinių iš jo dabar
Pranešk kaip sekėsi
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
