O kokia jusu kovo 8-oji?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Ar yra normalu, kai diena prieš budama parduotuvėje su vyru, siūlai nupirkti gėlytes mamoms , o jis ir mane paskaičiuoja kartu ir perka bunant man šalia???… Pasakiau jam gražiai, kad nepirktų man gėlytės, kad man nelabai yra malonu kai perki tarsi va reikia…Kai vakare juokais numeti “norėčiau kad mane kavos aromatas pažadintų”, vyras nusišypso. Ateina rytas, pažadina vaikelis, sutvarkai vaikelį, pati guli, guli, neišlauki, keliesi, tada jis bėga kavos daryti…Tą rytą svečiavom pas mano mamą, įteikė jei gėlytę ir man. Diena bėga, išėję pasivaikščioti su vaikeliu, vyras sako, nuvažiavau ryte ir tau nupirkti gėlės nes kaip atrodytų jei mamai įteikiu o tau ne. Blt. nznau, nenorėjau pyktis, ar kažką komentuoti.
Bet visą dieną verkti norėjosi. Panašiai buvo ir mano gimtadienio diena. tik buvau moteriškai užsiminus kad jeigu priktų gėlytes mylimajai , mylimoji labiau norėtų kokį vazonėlį, kurį galėtų kiekvieną diena džiaugtis ir prisiminti mylimąjį. žmogus net pamiršo kad mano gimtadienis, prisiminė grįžęs namo, ir perskaitęs faceboke sveikinimus…Ir tada pamatęs virtuvėje mane nusiminusią…Vyras nerūko, negeria, tvakosi namus kartu, labai myli vaikelį, nė karto pirmas nesipykęs su manimi, tikrai geraširdis..Bet nė karto po vedybų jokios ypatingos dienos neturėjau. gimtadienis ar va dabar ir Kovo 8, tapo mano graudžiausios dienos.sakyk nesakyk, verk ne verk, rėk ne rėk jam , jokių pasikeitimų. Kaip jį pamokyti ar elgtis?
kad visi vyrai ir perka is reikalo, o jei man kad ir ne is reikalo nupirktu gelyte mano akyse tai vistiek skaitosi kaip dovana
be to, moters diena visiskai iskrypo ir prarado savo esme, mes ja visiskai ne tiap svenciam kaip reikia.
O aš visą savaitgalį svečiavausi pas savo vaikiną, tai jis sekmadienį atsikėlė ankščiau už mane ir nuvyko į miestą, nupirko tulpių ir picos, tai kai jis grįžo aš jau buvau vonioje ir susiruošusi atėjau į valgomąjį,o jis ten jau buvo paruošęs gražiai stalą ir pasveikino mane. O tada skaniai pavalgėm Vėliau ėjome pasivaikščioti, nes oras labai fainas buvo, o tada draugas parvežė mane į kauną.
Tai, kad nupirko vyras gėle kaip suprantu ir kavos išvirė, tik kad nepadarė super siurprizo ir kava padare per vėlai.
Man susidarė įspūdis, kad normalus tas vyras, tik kad nemoka romantikos kurti ir neteikia per daug reikšmes datoms.
As tai paaiskinciau, kad man svarbu toke dalykai ir kad buna labai liūdna, kai pamirštamos svarbios datos.
Siaip tai atrodo, kAd vyras myli ir rūpinasi – manau, kad pataisomas dalykas.
O gal tiesiog taip auklėtas? pvz. mano tėtis kai augo, jų šeimoje dovanos nebuvo ypatingai akcientuojamos ir neturėjo jokios didelės reikšmės, nepaisant to, kokia proga , nebuvo vertinamos, yra – gerai, nėra ir nereikia tai nors per netrumpą bendro gyvenimo laiką mama ir perauklėjo, kad dovanos yra privalu bent simboliškos per tam tikras šventes, tas požiūris iš vaikystės vis tiek išliko. Dovanoja kitiems, padėkoja gavęs, pasidžiaugia mandagiai, bet iš tiesų nevertina ir neįvertina, jam tai tiesiog socialinė prievolė, atributika, be kurios lygiai taip pat būtų galima smagiai paminėti šventę nors, turiu pastebėti, kad jau kai perka dovaną nuoširdžiai savo žmonai (mano mamai), o ne todėl, kad reikia, tai dovanos būna teigiamai stulbinančios tikrąja to žodžio prasme Ką tuo noriu pasakyt, tai kad kiekvienas turi savitą supratimą ir savų trūkumų, kuriuos galbūt kažkaip kitaip kompensuoja Būkime pusiau pilnos, o ne pusiau tuščios stiklinės žmonės
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
