Pabūsiu nevykėlė ir išsiverksiu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Na va, galit stumt, kad elgiuos kaip vaikas, nežinantis ko noriu iš gyvenimo ir t.t. ir panašiai.. Galbūt tokia iš tiesų esu, bet dabar viduj jau tiek susikaupė, kiekviena diena su šimtu minčių, stresas ir pan. Viskas dėl mano ateities. Žinau, ne man vienai tikriausiai taip, bet aš kreipiuos į jus. Noriu jūsų patarimų, patirčių, nuomonių. Moralų ir patyčių man nereikia, nei šilta, nei šalta nuo jų.
Tai va, visad mokykloj buvau pažangi, pirmūnė, tiesa humanitarė, šiek tiek rašiau, dalyvavau konkursuose, man šypsojos sėkmė, todėl ateity visada matydavau save išsilavinusią, nebijančią, kad neturėsiu darbo.. Žodžiu, moksluose, tikrai nebuvau vidutinybė. Dabar artėja metas pasirinkti universitetą ir pradedu labai bijoti, kad viskas taps atvirkščiai nei buvo mokykloje. Jūs tikriausiai sakysit, kad čia naujas etapas, natūralu, kad baisu, bet… Kaip sakiau esu humanitarė/sociali, o šios specialybės mažiausiai perspektyvios, pilna diplomuotų ir nerandančių darbo. Ir bėda tame, kad aš ir pati renkuosi tokias specialybes, kurios mažiausiai patikimos. Noriu į kūrybines industrijas, nes tas kūrybinis darbas ir rutinos nebuvimas mane žavi, bet neaišku kiek tai patikima ir perspektyvu, kai kurie kalba, kad tai laiko švaistymas, o ir pati nors domiuosi kultūra ir man patinka kurti, nesu perdėta aktyvistė, ko tenai tikrai reikia. Masčiau ir apie leidybą, kas susija su knygomis mane žavi. Tačiau leidyba VU iš daugelio girdėjau nieko verta ir darbo paieškos gali nueit į kapus. Lietuvių filologija stiprioji mano pusė, bet tai man būtų per sausa. Atrodo galėčiau imti ir mėginti stoti į kokią skandinavistiką, tai perspektyvu, greičiausiai rasčiau darbą lengvai, tačiau klausimas, ar būčiau laiminga taip pasirinkusi. Vienintelis dalykas ko prašau nesiūlyti komentaruose tai gap year. Žinau, kad tai naudinga, padeda susivokti ir bla bla bla, bet tai ne mano charakteriui, mirsiu iš streso niekur neįstojusi.
Taigi, kas neturi supratingumo galit apeit temą. O kas turit, duokit bent užuominą kokiu keliu keliauti. Visus metuus buvau tikra, kad rinksiuos kūrybines industrijas, o dabar mano galvoje jovalas.
Aš lygiai tokia pati, humanitarė, noriu stot į kūrybines industrijas arba į žurnalistiką.. Bet visi sako, kad “va, būsima bedarbė” Keliu ir laukiu patarimų
Jei esate gabi humanitariniams mokslams, tai dar tikrai nėra nuosprendis, vedantis link bedarbystės ir baisaus gyvenimo. Pažįstu ne vieną žmogų, baigusį humanitarinius/socialinius mokslus ir gyvenantį puikiai, tiesa, ten tokios profesijos kaip teisė, ekonomika, viešasis adm. Kalbant apie tokias naujesnes profesijas kaip kūrybinės industrijos, ar tokias rizikingas kaip žurnalistika ir pan., labai kritiškai pažvelgčiau į savo galimybes kurti, generuoti naujas idėjas, ar tos idėjos būtų įdomios žmonėms. Taip pat – į iškalbą, humoro jausmą. Nes niekam ne paslaptis, kad tapti geru specialistu šiose profesijose be tvirto užnugario sunku, čia lengvai pasiseka tik itin charizmatiškiems, ryškiems žmonėms. Bet jei esate pasirįžusi daug ir sunkiai dirbti – tai tikrai įmanoma. Dar vienas pastebėjimas – dažniausiai tie, kurie garsiausiai rėkia apie specialybių neperspektyvumą, būsimas bedarbystes ir pan., patys dirba nekvalifikuotą ar kokį kitą mažai gudrumo reikalaujantį darbą už minimumą.
Jei esi tvirtai pasiruošusi siekti tikslo – pirmyn. Aš asmeniškai nusiteikiau taip, kad mokysiuos, versiu viską aplink, keliais eisiu jei reiks, bet eisiu tol, kol pavyks. Jei nesi pilnai apsisprendusi, metus pakeliauk, sutiksi naujų žmonių, apsispręsi ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo. Žmonės humanitarus ir menininkus dažniausiai ir paleidžia vėjais, numuša pasitikėjimą, nes šiose srityse sunkiau prasimušti, bet įmanoma. Net labai. Linkiu tik sėkmės.
O šiaip, tie metai nėra blogai. Nebūtina ilsėtis ir laukti. Išvyk į užsienį, susirask lengvą darbelį ten, pažink žmones, klausyk aplinkinių patarimų ir susivoksi.
Man atrodo kad tu ir be mokslų pagalbos gerą gyvenimą susikurt galėtum, tik reikia atrast save
Pati stojau ten kur perspektyvu, ir vis vien neramiau nei kiek. Aisku, ramiau nei, kad daugely kitu specialybiu, beet, Bet kokiu atveju perspektyvos priklauso nuo taves, tavo iniciatyvu ir veiklumo. Kuo artimesne sirdziai sritis, tuo lengviau rasi kaip save joje realizuoti. Istojusi i ten kur perspektyvu, bet nenori (pvz. skandinavistika, kaip minejai) gali buti, kad jausies ne savo vietoj, o mintys, kad perspektyvu nei kiek neramins. Bet aisku, gali pastaikyti visiskai atvirksciai, kad atrastum save visiskai netiketoje srityje, kuri gal pradzioje ir nebuvo prie sirdies. As irgi buvau prie humanitaru, istojau i tiksliuosius, visus metus kankinuosibet va besibaigiant antrajai sesijai supratau, kad geriau pasirinkti ir nebegalejau Na bet tiesioh atsimink, viskas visada priklausys tik nuo taves, nera tokios srities, kur tau patieks darba su gerju atlyginimu ant lekstutes Ir nebus okiu studiju kurios bus jau taaip prie sirdies, tokios “nesausos” ir idomios, kad niekad neatsibos ir nepasirodys neidomu mokytis, net jei tai ir mylimiausia sriitis tavo Tiesiog galvok apie tai kur galetum geriausiai saave realizuot.
Turbut nelabai padejau Bet tikuosi pavyks atrasti savo kelia, ir tik nebijokit, kad ne ta pasirinksit, visada yra galimybe viska pakeisti, kad ir kaip dabar viskas baisu ir rimta ir nepakeiciama atrodo.
Pasakysiu tik viena: nera neperspektyviu profesiju, yra tik neperspektyvus zmones
nuo mažens traukė istorija, visada save įsivaizdavau tik šioj srity, šiemet ir stoju,ir nors visi atkalbinėja,man vienodai, aš žinau,kad tai mano vieta,mano kelias,man tai įdomu ir degu noru greičiau studijuoti…siūlau ir jums mažiau sukti galvas dėl kitų ir žiūrėti savęs,tikėkit savo jėgomis ir viską pasieksit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
