Dabar gal kiek geriau padaveja dirbti, as kai pries daugiau nei 10 metu vasara dirbau, tai arbatpinigiu retai kas palikdavo, dar nebuvo tokios kulturos… Siaip nelengvas darbas, ant koju visa diena, pas mus savaites pamaina buvo, nuo 10 ryto iki 11 vakaro, tai savaites gale vakarais kojos jau isvargintos gerokai budavo… Be to, lietuviai kaip zinia tolerancija nepasizymi ir savo “as” parodyti megsta vietoje ir ne vietoje Dirbau ir JAV vasara padaveja, tai skirtumas akivaizdus tiek apmokejimo, tiek zmoniu elgesio atzvilgiu – ne Lietuvos naudai

Ir aš dabar bandau darbintis padavėja. Man tai baisiausia atrodo susimaišyti tarp tų užsakymų, grąžą ne ten nunešti ir panašiai, na žodžiu apsižioplinti kaip nors ir šiaip labai baisu, kad bus daug nepatenkintų susireikšminusių žmonių;/ Nu bet nieko, tikiu savimi, kaip nors atlaikysiu ;D sėkmės visoms padavėjoms

Labai skauda kojas pati neseniai pradejau padaveja dirbti, tai pirmas dienas zliumbiau is skausmo. Isigijau kroksus, tai siek tiek padeda, ne taip skauda, bet be masazo ir druskos voneles kojoms miegot NEEINU Kitaip neuzmigciau Moka nelabai daug, bet pagrinde alga susirenki is arbatos, o jos kaip kada, kartais per 3h 30Lt susirenki, kartais per 5h 30Lt tik. Nuo zmoniu, nuotaikos ir pan., priklauso. Vakar susirinkau netoli 100Lt, bet plusau 12h

Joks darbas nera lengvas, baikit cia verkti. Labai ilgus metus dirbau padaveja ir ta darba megau. Svarbiausia – bendravimo igudziai, humoro jausmas, gebejimas atrasti rakteli prie kiekvieno zmogaus tipo, kultura, bei plati plati sypsena, Jei klientas jauciasi laukiamas-jis visada paliks arbatpinigiu. O jei jus tingite nusisypsoti, tai ir nesitikekite. Ta darba reikia megti, kad jis nestu pinigus. Siuo metu vadovauju restoranui, visi mano padavejai labai saunus ir malaciai – jie puikiai zino, jog meniu zinojimas-tai ne viskas ko reikia padavejui. Svarbiausia – JUSU BENDRAVIMAS.

as labai komunikabili, tad dirdama padaveja visa laika susikraudavau pilnas kisenes pinigu, turedavau savo klientura, kuri ateidavo butent mano pamaina pasisedeti.

Padavejas- tai maitinimo istaigos veidas. ir jei tas veidas nesugeba sypsotis, buti demesingu bei maloniu-tai niekad nebus nei apyvartos, nei arbatpinigiu, nei lankytoju, nei jums dziaugsmo nuo darbo.

del smulkmenu ir padavejo etiketo,daug informacijos internete, pagooglinkite, nes niuansu labai daug kas galima, o ko negalima, kaip dera, o kaio nedera.

Aš kai nesusišneku prašau kad kas pavertėjautų arba gestais varau

Aš pradėjau dirbti padavėja, ryt kaip tik į darbą ;/ kojas po dienos labai skauda, nes ari dvylika h, moka už valandą tris litus, jei ne arbata, net kojos ten nekelčiau, daug rusu pas mus, susišneku normaliai, buvo lb fainu klientu, o pasitaikė ir tokių bjaurybių,reikia labai patogios avalynės nes lakstymo belekiek pas mus, galvoju apie crocsiukus, gal yra dirbančių su jais, ar patogu?:}

Dirbu mažoje kavinėje ten esu viena padavėja ir dar barmenė būna :] Klientai kasdien beveik tie patys Esu labai patenkinta, nes darbas patinka ir malonu bendraut su klientais, mažai nepatenkintų būna gerai mokų rusų kalba tai jokių problemų nebūna tarp kitko tai rusai labai malonūs visada būna. angliškai kalbėti dar neteko darbe o ir kolektyvas šaunus, visos darbuotojos draugiškos ir direktorė gera dabar mėnesį atostogauju, o jau taip pasiilgau darbo

pritariu,kad nemenka role vaidina sutarimas su kolektyvu.kiek staliuku aptarnaujama priklauso nuo restorano dydzio,padaveju skaiciaus.as aptarnaudavau 5-7staliukus.

siaip darbas ne is lengvuju.kruvis kojoms.

kitatauciai malonus ,svarbu moket susikalbet.

as dirbau mambo

Mokejo 2.50 lt valanda, dar menesio gale vis uz ka nors atskaiciuodavo. Tad realiai visas alyginimas is arbatpinigiu budavo.

Kitatauciu pas mus buvo nedaug, nes dirbau ne centre, kelis kartus teko angliskai kalbet. Na aisku daugiau rusiskai ar lenkiskai

pas mus saleje buvo 35 stalai ir 2 padavejos Kartais tekdavo ir po 10-12 stalu aptarnauti.

vienu metu aptarnaudavome apie 6 gal jei gerai pamenu,nors gal daugiau nebežinau bet jau būdavo košmaras jeigu visi pilni pamenu leki akis išdegus, tam tą tam aną, jei per pietus, tai užsakymų reikia ilgai laukti, visi nervuoti, klausinėja kur jų maistas. o jei dar sumaišai kokį užsakymą, tai visai tada išmuša iš vėžių… bet geriausia būna tada, kai po darbo visa nusikalus atsisėdi pasiskaičiuoti arbatą ir pamatai kiek jos ,tai pamiršti visus dienos vargelius