Labas vakaras,

kol esu viena namie ir vaikutis miega pabandysiu nusišluostyti ašaras, susikaupti ir išsilieti…

MANO GYVENIMAS SUŠIKTAS!!!

Gimiau ir augau pasiturinčių žmonių šeimoje kitaip tariant pas savo tėvus. Visą gyvenimą šventai tikėjau, kad jie mano tėvai, kol būdama 17 sužinojau, kad dviejų metuku buvau įvaikinta. Kaip bebūtų labai supykau ir pabėgau iš namų. Kelias dienas gyvenau pas vieną draugę, kitas pas kitą. Kartais pas klasioką ar kiemo draugą. Įtariau, kad tėvai žino kur aš, todėl dažnai keisdavau gyvenamą vietą, o ir ilgai negalėdavau užsibūti svečiuose pas kažką nes tėvams kiltų įtarimas, ko taip dažnai pasilieku nakvoti. Iki 18 buvo likę keli mėnesiai, mokykla man neberūpėjo, iš stropios mokinukės tapau dvejetukininkė..

Vasarą suėjo 18, prieš tai jau kelias savaites buvau grįžusi pas tėvus namo, bet nebebuvo viskas taip kaip anksčiau, gimtadienis vyko sodyboj, ten susipažinau su savo vaikinu(buvusiu) pavadinkim jį Edgaru. Aišku viskas kaip filme, taip susuko galvelę, kad vėl išėjau iš tėvų pas jį. Pamiršau paminėti, kad Edgaras už mane 14m. vyresnis išsiskyręs turi vaiką. Gyvenom pasakoj gal du mėnesius, kol neprasidėjo girtavimai. Vieno kambario butelis, kadangi butas jo, jis kas antra vakarą parsivesdavo namo draugus ir išgerinėdavo, vieną siaubingą naktį keli draugai liko nakvoti ir vienas mane išprievartavo.. Klykiau viduje iš skausmo, bet bijojau išlementi žodį. Po kurio laiko išgerinėdavau jau kartu su jais, mokslus mečiau. Dar po mėnesio, gal šiek tiek daugiau, sužinojau kad laukiuosi. Nežinojau kieno tas vaikas, bet kad jo nenoriu tai buvo faktas. Bandžiau save žaloti, išgėriau vaistų, bet tą pačia minutę viską išvėmiau. Dar po savaitės pasakiau Edgarui, nei džiaugsmo nei apmaudo nemačiau. Tą patį vakarą jis grįžo girtas ir pirmą kartą gyvenime pakėlė prieš mane ranką.. Kaip bebūtų tylėjau ir niekam to nesakiau, prieš tėvus ir draugus vaidinau, kad esam laimingi. Edgaras namo grįždavo vis rečiau, o jei ir grįždavo tai prasmirdęs alkoholiu arba svetimom moterim, beveik visada mane mušdavo ir versdavo santykiauti. Eiti neturėjau kur tai ir kenčiau. Nei kart neejau pas daktarus tikrintis, neturėjau absoliučiai jokių vaikiškų rūbelių kai mažasis pasibeldė į šį pasauly.. Neišnečiotas, vos 2, 320 kg. sveriantis berniukas. Edgaras pažadėjo pasikeisti ir mėnesį mumis rupinosi, nuoširdžiai tikėjau kad jau dabar mano gyvenimas prasideda iš naujo, bet tai buvo tik svajonės. Jis išvyko darbo reikalais į Vilnių nepalikdamas mums nei cento pusantro mėnesio galima sakyti badavom, man dingo pienas. Ko tik nedariau, ėjau aplink konteinerius ir ieškojau butelių, vieną kartą mylėjaus už pinigus, nors greičiau dulkinaus. O visus uždirbtus pinigus turbūt išleidau už vandenį, nes niekaip nepavyko atsiplauti to purvo…

Pagaliau grįžo vyras, nuliūdęs, supykęs.. Praradom darbą pasakė jis, atėjo į darbą išgėręs, kitas dvi dienas išvis neatėjo ir jį išmetė. Prisiekiu, stovėjau ir drebėjau, o ką daryti dabar? Dar po savaitės kažkur, gal po dviejų patekau į avariją, na tiksliau mane partrenkė automobilis. Nestipriai, vos pargriuvau bet pasirodo samonės vis dėlto netekau ir išvežė mane į ligoninė, o ten pasakė kad netekau kūdikio, net neįtariau kad laukiaus antro vaikelio. Vyro mano nebuvo ir vis apie tai nesužinojo, net neklausė kur visą laiką buvau ir kodėl jam reikėjo visą dieną rūpintis verkiančiu vaiku? Neturėjau jėgų pyktis, pasiemiau savo mažyli ir užmigau. Nuo to įvykio praėjo daugiau nei puse metų, sveriu labai mažai beveik nieko nevalgau, neturiu kada eiti tvarkytis pašalpų, ilgai nepastoviu ant kojų, visad noriu miego, pavargau gyventi. Nujaučau kad laukiuosi, važiavom iš jo tėvų ir paprašiau užsukti į vaistinę ir nupirkti neštumo testą, jis nupirko du, sakė dėl 100% teisybės, neprisiruočiau darytis gal savaitę laiko, o gal tiesiog pamiršau, na o prisiminus prieš kelias dienas pasidariau… II juostelės… Kai Edgaras pirko testukus griežtai pasakė: ir žiurėk geriau kad nesilauktum, nes dar vienai burnai čia nėra vietos!!! Aš nežinau kaip man elgtis, į ka kreiptis, aš žinau kad jis klaus ar pasidariau testa, o jei pasakysiu kad teigiamas, bijau kad neprimuštų manęs ir kad netekčiau vaikelio. Galvoju paprašyti atlikti testą merginos kuri tikrai nesilaukia ir parodyti ir įtikinti vyrą, kad nesilaukiu, tol kol sugalvosiu ką daryti, labai prašau padėkit man, aš jau nebežinau ką man daryti