Sveikos paneles, tikiuosi sulaukti jusu patarimu, ar panasiu situaciju pasidalinimu. Kartais atrodo net nezinau kas as tokia esu, viena diena myliu savo vaikina, kita – atrodo kad mes tik geri draugai(draugaujame apie 4 metus, bet viskas tiesiog tavo kasdienybe)… Pries menesi jis isvyko i Olandija, interneto ten neturi, todel susirasom i savaite po 2 zinutes gal telefonu, tai dar labiau viska pablogino.. Maza to, nebematau mane dziuginanciu dalyku, viskas slegia, norisi nuolat verkti,dienos atrodo beprasmes, atrodo kad gyvenu be tikslo, net atrodo kad mano drsugo laukimas yra tik iliuzija ir kai mes vel susitiksim viskas zlugs, niekada neesu atsidurusi tokioje situacijoje, gal galite patarti ka jus darytumete, visais klausimais? Labai svarbu ka gali pasakyti pasalinis zmogus