Padėkit! Kaip? OP
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, merginos. Klausimėlis: ar jūs pasitikite savimi? Aš tai žiauriai nepasitikiu savimi, turiu begalę kompleksų….Šiuo metu pvz: namuose tarp artimų esu tokia kokia esu:linksma, plepi, energinga, kvailiojanti ir t.t Bet pradėkim apie viską nuo pradžių. Nuo pat vaikystės visada buvau “dėmesio centre” turėjau labai daug draugų/draugių, elgiausi kaip norėjau, nebijojau tiesos išrėžti į akis, drąsiai reikšdavau nuomonę, būdavau labai linksma, drąsi. Tačiau palaipsniui nuo 15 viskas pradėjo keistis, draugų ratas labai sumažėjo, atsirado kompleksai, dabar man 17metų nebeturiu nei vienos geriausios draugės, atitolau nuo žmonių, bijau naujų pažinčių, bendravimo…Pradėjau savęs nebekęsti. Mokykloje turiu 2drauges su kuriomis bendrauju(bet tik mokykloje). Bijau bendrauti, atrodo noriu išsakyti savo nuomonę, bet lyg kažkas surakina liežuvį. Aplinkui merginos kvailioja, o aš stoviu kaip statula. Mintyse keikiu save, bet nieko negaliu padaryti. Net negaliu patikėti kokia “nefaina” pasidariau, pati nenorėčiau su tokiu žmogumi bendrauti…….Kaip viso to atsikratyti ir vėl būti savimi? Vėl pradėti pasitikėti savimi? Gal čia kalta vėlyvoji paauglystė? Prašau patarkit man, nes man labai liūdna, negaliu pakęst vienatvės.
Prašau, pakelkit kas užeinat.
‘TURI PERLIPTI SAVE’ ka cia daugiau tau patarsi….jog pati supranti,kad truksta pasitikejimo savimi…arba nesutikai ‘savo zmoniu’ dar,kur jaustum,jog savekai,ir visai kaip tu…lankyk kokius uzsiemimus
Apibūdinai mane, net keista
Na, bent jau as, tai kad ir bijau zmoniu, bet jei reik ir noriu as.jiems savo nuomone pasakau. I galva niekad.neduos, o kad nebendraus, tai.ir taip nebedrauja. Pabandyk surast zmoniu kurie turi bendru interesu, su jais rasi galbut daugiau snekos.
op
Aš anksčiau irgi savimi visiškai nepasitikėjau, bet persilaužiau
Gal mėgink užsirašyt lankyt kokius šokius. Pradėsi pasitikėti savimi šioje srityje, po truputį atrasi pasitikėjimo ir kitur
O be to, tikėtina, atrasi ir daugiau draugų
Kad aš lankiau daug tų būrelių, dabar nelankau nei vieno, nes noriu labiau ties mokslais susikaupti. Bet nesu ten kokia knygų graužikė, noriu ir pasilinksminti, ir su draugais pabūti. Daug visokių straipsnių skaičiau tai supratau, jog nemoku išlipti iš savo komforto zonos. Namuose nebijau nei iš save pasijuokti, nei ką. O vat tarp klasiokų bijau kažką ne taip pasakyti, būna, kad bandau įsiterpti į pokalbį, bet ne visada pavyksta…. Todėl dabar vis mažiau bendrauju, bijau, kad nusijuoks iš mano pasisakymų ar dar blogiau net nesiklausys manęs, apie kūno kalbą iš vis patyliu, jaučiuosi surakinta grandinėmis. Viduje tiesiog liejasi emocijos, bet iš išorės stoviu kaip įsmeigta.
Man tas pats…
tai vėl pradėk lankyt. turi atsirasti visiškai naujoje aplinkoje, kurioje galėtum nuo trupučio galėtum lipdyti pasitikėjimą savimi. Jeigu sėdėsi ir nieko nedarysi, tai nieko ir nepasieksi. O mokslams visada atrasi laiko.
Jeigu esu beveik viską išmėginus? Beje, dėl tam tikrų priežasčių ir “baigėsi” mano būreliai… Mano aplinkoje pilna merginų kurios nelanko jokių būrelių, tačiau nėra tokios kaip aš.
Nes vieni natūraliai pasitiki savimi, kitiems reikia pastangų, kaip ir bet kur kitur…
Tai susirask kitos veiklos – labai paprasta, jei sėdėsi namie ir rašinėsi MD, pasitikėjimo savimi neįgysi.
Iš tos, kuri negalėjo net į akis kitam žmogui pažiūrėt, tapau tokia, kad galiu vidury gatvės staiga pradėt kvailai šokt ir man nusispjaut, ką mano kiti. Kaip to pasiekiau? Tikrai nesėdėdama namie
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
