Padėkit nuspręst, plyyyz
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žodžiu, merginos, būkit geros, patarkit, ką daryti, nes man jau stogas baigia nuvažiuoti, naktim nebemiegu, nes NEŽINAU, ką man daryti.. Pabandysiu trumpai papasakoti savo situaciją.
Vasarai išvažiavau dirbti į Vokietiją, kur susipažinau su pačiu nuostabiausiu vaikinuku, kokį kada gyvenime esu sutikusi. Pragyvenom kartu visą vasarą (visi tos įmonės darbuotojai nuomavomės kartu namą), ir tai buvo tobuliausia vasara mano gyvenime, vien dėl jo.
Pasibaigus darbui grįžom kartu į Lietuvą (gyvenam – 300km atstumu), susitinkam kiekvieną savaitgalį, negalim atsiplėšti vienas nuo kito. TAČIAU. Jis išeina į BKM 12kai savaičių (į “lagerį”, kur neturės nei tel., nei interneto – žodžiu, jokių susisiekimo su pasauliu priemonių), o paskui turės atitarnauti Lietuvoj +- metus laiko.
Mano planas buvo grįžus į Lietuvą pasibaigt mokslus (jau baigiau) – ir važiuoti atgal į Vokietiją. Tačiau dabar nebežinau, ką daryti.
Ten manęs niekas nelaukia – vėl iš naujo reikės ieškotis darbo, gyvenamosios vietos, etc. Savo gimtajame mieste pagal specialybę darbo tikrai nerasiu – per mažas miestelis, todėl galiu gauti max. 1000Lt/mėn algą :/
Bet čia visi mano draugai, čia turiu savo butuką…
Arba galėčiau važiuoti į Vilnių (iš kur ir yra manasis), ten susirasti darbą pagal specialybę, atkentėti 3 mėnesius vienatvės kol grįš iš BKM (nes NIEKO ten nepažįstu, nieko nežinau) ir gyventi su juo metus, kol atitarnaus – o tada važiuoti kartu į Vokietiją?
Viską čia taip nerišliai surašiau, kad net pati nesuprantu, ką norėjau pasakyti Kurį variantą rinktumėtės jūs:
1. Vienai važiuoti atgal į Vokietiją ir metus savojo laukti ten?
2. Gyventi metus laiko savo miestelyje, dirbti už minimumą, ir kaip ir iki šiol – matytis tik savaitgaliais, o paskui važiuoti kartu?
3. Kraustytis į Vilnių, išprotėti nuo vienatvės per 3mėn, kol manasis grįš ir dirbs normaliu grafiku, bet dirbti už +-normalų atlyginimą pagal specialybę ir po metų važiuoti į Vokiečius kartu?
Patarkit, mielosios, nes smegenys nebeišneša
3 tikrai
Pasitark dar su tuo vaikinuku geriau. Ka jis galvoja ir ka pasiulytu daryt
Oi, patikėkit manim, su kuo aš tik nesitariau… Visi kaip susitarę sako “daryk, kaip tau atrodo geriau”. Bet aš nežinau, kaip man bus geriau ryt, po mėnesio, ar po metų
Buvau 100proc nusprendusi atgal į vokiečius lėkti, o viskas taip susimaišė :/
visko neskaičiau, bet 3
o tai negali padyrbt uz ta 1000lt tuos 3men kol jis bus toj izoliacijoj, ir kada iseis, vaziuot i vilniu ir tada metus laimyngai gyvent, ir poto kartu i vokietija vaziuot?
TIkrai 3.
Per tris mėnesius neišprotėsi, yra Vilniuje veiklos, per tą patį MD ir draugių gali susirasti, ir sportuoti, ir kokius būrelius ar paskaitas lankyti, ar šiaip kokiam barely knygą skaityti.
O paskui per metus dar santkyius išbandysit ir išvažiuosit kartu.
Ir šitą variantą apmąsčius esu, tik pamiršau jį įtraukti tarp tų 3jų
Galėčiau, bet tai būtų mano visiškai beprasmiškai sugaišti 3 mėnesiai, dirbant, geriausiu atveju, pardavėja Maximoj kokioj. Nors, iš kitos pusės, gal tie 3 mėnesiai nėra tiek jau daug, kaip man atrodo..? (toks jausmas, kad jam grįžus po tų 12kos savaičių, aš jau visa pražilus ir susiraukšlėjus būsiu, gal jau net pensiją gausiu )
Trrryyyyysss
nu tai jei jum 3 men labai daug, o jus turit kazkokiu tikslu, tai zinoma,kad neaukokite laiko veltui, bet jei norit su mylimu zmogum but, tai cia tie trys men nei daug nei ka, o pinigeliu,kad ir nedaug geriau nei visai nieko tai gimtajame mieste bent jau draugiu bus, ir giminiu, tai vis laisvalaiki praleisit idomiau
Man idomu, o ka pats vaikinas sako Jums daryti?
Jis žiauriai norėtų, kad pasilikčiau ir laukčiau jo.. Bet, iš kitos pusės, ir supranta, kad mano planai – visai ne tokie buvo, ir nenori manęs laikyti čia Lietuvoj, nes žino, kaip labai aš noriu važiuoti atgal.
Bet jis po tu metu irgi nori vazioti i Vokietija pas Jusv
Taip, važiuotume kartu, jei jo planai nepasikeistų, ir jis nenuspręstų pasilikti tarnauti armijoj.. kas mane labiausiai ir neramina..
Nežinau,man tai vasara per trumpas laiko tarpas tokiems ryžtingiems sprendimams, kaip kartu gyventi ir pan. Nežinai tu gerai to žmogaus (kad ir kaip dabar neigsi) , nežinai ar jis norės gyventi kartu grįžęs iš po to lagerio ir begalės kitų niuansų. Iš vis kas per mada dėl meilės aukot savo planus, nors čia net meile nekvepia, o stipru susižavėjimu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
