Prasau, padekite suprasti laiska, nes nezinau ar tik viena taip galvoju perskaicius.,jog tai grazaus tipo atstumimas?..Nes asaros kaip pupos krenta, liudna kazkaip.

Trumpai tas, kad bendravome su vaikinu apie pora menesiu, spejau kazkokius jausmus jaust, tai nebuvo vien tik bendravimas, buvo ir artumo. Jis kaip zmogus labai svelnus, nuosirdus, rupestingas… pakerejo viskuom, tik nezinodama kas vyksta, parasiau laiska viska noredama issiaiskinti ir gavau toki atsakyma… Buciau labai dekinga, jei pasakytumete ka galvojate, net jau ir negaila asmeniska kito zmogaus nuomone paviesinti…nors cia mes visos is kitos puses ta ir darome forumuose kiekviena diena.

Aciu

“na taip pasistengei, laiskas kaip reikiant..buvo ka veikti kol perskaiciau.esme ta kad as puikiai tave suprantu…nesiruosiu kaltinti taves,saves ar laiko stoka..kai pagalvoju,esi ideali mergaite,rupestinga,zavinga ir paprasta…apie ka kiekvienas vyras gali tyliai tik pasvajoti..zinau kad nori konkretumo,as taip pat ji vertinu ir stengiuosi gyvenime nesimetyti kur vejas papucia..bet busiu atviras tau,nezinau kas netaip..atrodo viskas turetu buti idealu ir grazu.kodel nenorejau skubinti ivykiu,nes nebuvau ir nesu tikras ar tikrai gali buti viskas taip rimtai kaip to noretusi.netampau taves uz nosies,nenoriu zaist tavo jausmais kad ir kokie jie bebutu..todel vis nesiryztu kazka konkretaus pasakyt..nors labai noreciau..nesinori ir paleisti,bet ibristi i tuos santykius ir poto nuvilti tave,paciam nusivilti..nezinau ar mane suprasi,bet kitaip paaiskinti nesugebu “