Sveikos. šiaip nežinau kodėl čia rašau, patarimo čia nereikia, tiesiog noriu papasakot nes aš vis apie tai galvoju ir niekaip negaliu nustot. jau praėjo nemažai laiko bet vis atsimenu tą įvykį. žodžiu, buvo mūsų toks pirmas artimesnis vakaras, bet žaidėm lovoj, voliojomės ten ir staiga jis pagadino orą. tada viskas, man iškart dingo visas noras ką nors toliau daryt. atrodo na nieko tokio, natūralu , visiems visko būna bet blemba nu ir reikėjo taip per pirmą vakarą tokį mūsų… jei ilgai draugautume tai kažkaip jau pofik būtų, paprikolintume ir tiek, o tada ir jis pasimetė ir aš nežinojau reaguot ir nuo tada vis prisimenu tai ir man net gėda už jį, atrodo lyg aš būčiau taip susifeilinus o ne jis…