Paguoskit mane
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Jaučiuosi tokia niekam tikus, visiškai nepatraukli asmenybė. Visos vaikinus turi nuo 13 vos ne, o man 17 ir aš dar neturėjau vaikino. Paguoskit mane, kvailę, ir pasakykit, kad dar susirasiu ir, kad aš ne vienintelė tokia atsiliekanti nuo “mados”. Nes visų istorijos, kad pirmieji vaikinai gyvenime atsirado 13, varo į neviltį.
žinok, nusišauk. Wow, 17 ir vaikino neturėjus? tai džiaukis, nes iš jų tokiam amžiuj nieko gero. nejaugi nori būti tokia, kuri su vaikinais duodas nuo 13? aš tai laikau gyvenimo klaida, nors ir ne nuo 13, o šiek tiek daugiau, bet vis tiek jaučiu, kad biški per anksti pradėjau vaikinais domėtis.
21 metukai – vaikino nė kvapo. Ir ką? Va čia jau galima vadint nenormalumu, bet tai žudytis dabar man??
tikrai nėra ko pergyventi būna ir tokių panelių, kurios pirmąjį vaikiną randa jau turinčios virš 20, taip kad, autore, nerimaukit!
oho, tragedija… 17 ir be vaikino DD
o jei rimtai ir as pati lygiai taip pat jauciausi tavo metu, ir del tos pacios priezasties nervinausi. poto tik pasitaikius progai. budama tu paciu 17 metu, pasikabinau ta, kuris atrode netaip ir sunkiai pakimbantis. praejo dabar 5 metai ir suprantu kad tuo metu tas noras vaikino buvo kvailas, vistiek tokiu metu tos meiles ne amzinos, tiek kad atnesa patirties sulaukiant savojo isrinktojo. o siaip tai dar pamastau kad imtymuji gyvenima irgi per anksti pradejau, tu paciu 17ikos, ne per geriausiai man atsiliepe formuojant savo asmenybe. ner ko skubet….
17ika jaunas amzius, paverkit kaip jums bus bent 27m
guodžiu
nu ir susigalvoja žmonės idiotiškų problemų..
Gal ir idiotiška, bet kai supuola draugės su klausimais kaip tai įmanoma ir kad senmergė liksiu tai nelinksma. O kai ima kalbėt apie anuos galus ir patirtis tai iš vis noris slėptis po lapais…
Nežinau… Aš susiradau pirmąjį vaikiną būdama 15 metų. Ir dabar galiu pasakyti – per anksti. Nes tos pirmosios meilės, iš tiesų, mažai, kada turi laimingąją pabaigą. Kaip tik – atneša tik daug skausmo. Tiek pati, būdama dar paauglė, pridariau klaidų. Tiek ir mano “jaunystės” vaikinai, su kuriais draugavau, ir net dabar, kai man 23 metai, pamąstau, kad iš tų “meilių” nieko gražaus negaliu prisiminti. Tik nuolatines apgavystes, melus, kitas blogybes. Tad pagalvokite, autore, kam jums, tokiame amžiuje tiek problemų?
Viskam ateina savas laikas,
Man taip pat 17m… Dėl vaikino neturėjimo vis krenta savivertė, taip pat skaudu kai nėra meilės :/ suprantu tave man tik atrodo, nereikia man vaikino – reikia santykių šiltų
Būtent! Norisi kartais prisiglaust prie kažko…
Iš tikrųjų tos, kurios sako, kad per anksti pradėjo bendraut, atsidūrę mūsų vietoje suprastų kaip jaučiamės jau geriau turėt kažkokius santykius negu nieko
Taip… Nes kai jau esi kažką išbandęs ir patyręs nežinai, kaip jaučiasi kiti. Norisi kartais užverst kokį vaikinuką…
Prisiglausk prie mamos daugiau naudos bus
Žinau tą jausmą, autore
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
