paguoskit, prašau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
šiandien man tokia šūdina diena, kad bet kas, ką čia pikto beparašytumėt, vargiai man ją sudirbs labiau. Vis dėlto prašysiu paguodos žodžių ir tų apkabinančių meškučių.
Pradėsiu nuo to, kad esu labai pavydi. Jei nebūčiau, tiek nesinervuočiau.
Naktį vaikinas miegodamas užsimanė meilės. Trynėsi trynėsi, jau susijaudinęs, mane glostinėja ir PYST sako: “O, [kreipinys darbuotojos vardu]…”
Vakare kažką priminkiau savo apynaujame ir dar ne iki galo ištyrinėtame telefone. Ir radau senas senas SIM kortelėj buvusias žinutes. O ta kortelė anksčiau jam priklausė. Ir radau, ką jis rašinėjo savo ex, kai jie buvo kątik išsiskyrę – kokia ji ideali, kaip jis norėjo jai pasipiršti, bet nespėjo ir panašiai. Blet blet [atsiprašant], aš jau du metus laukiu, kol man pasipirš, pasirodo, net nebuvau pirminis variantas. Ir jis man nuolat kartojo, kad ji buvo diiiiidelė gyvenimo klaida, ir kad už ją daug gražesnė (gal čia labai tuščia iš mano pusės dėl tokių dalykų skųsti, betgi tikrai nemalonu).
Gal aš čia iš degtuko vežimą priskaldžiau. Gal mažai miego savo dadėjo. Bet negaliu. net drebu visa iš nervų, ašaros byra.
Ačiū, kad nepatingėjot paskaityti. Galit ir pasakyti ką nors, bet ką. Būčiau labai dėkinga. Man biški trūksta bendravimo.
kuria nakti tu samoningai istark kokio neegzistuojancio vaikino varda, pasilek taip kaip jis su tavim pasielge. JO reakcija paziurek. Tikiuosi kad abu pasijuoksit
na tikekimes, kad is bendro sapno konteksto jis ta jos varda isspjove, ir nieko pikantisko nesapnavo..
O kad dabar ragus jam atstatei – saunuole )
Tik tos pasivaidenusios zinutes su ex tai nieko gero..
Anyway, maziau stresuok, nes kuo labiau apie viska galvosi, tuo stipriau grimsi i suda ir abejoniu bei klaustuku pelke
tikrai kad zaraza, kiek aš galiu laukt. Nesinorėtų, kad vestuvinėse nuotraukuose jau raukšlės matytųsi tik kad tylos sieną pati nuolatos sugriaunu, nes turiu durną įprotį viską išrėkti ir šiaip emocionali esu ganėtinai, žliumbiu dėl kiekvieno šūdniekio
žinau, kad po kažkurio laiko prisiminusi šituos dalykus pagalvosiu tik: “meh”. Bet kolkas širdelę sopa kaip reikiant
Linkiu geros dienos ryt
Dėl tų senų žinučių supykčiau akimirkai, bet realiai, tai čia jau praeitis. Aišku, kiekviena nori būti ta vienintele, beeet.. Šiaip gal jis tokias žinutes išsiskyręs rašė vien tam, kad ji pasigailėtų, gal jis net nenorėjo jai pirštis.
Tuolabiau, jeigu pati jaučiat, kad jūsų santykiai rimti ir tvirti, nereikia kelt tragedijos, kad po 2 metų niekaip nepasiperša. Čia rimtas žingsnis, kuriam reikia laiko pasiruošti. O du metai, tikrai dar nėra taip žiauriai daug
Palinkėsiu nusiraminti, nes gyvenime bus dar sunkesnių ir skaudesnių momentų, o čia ką parašėt – atrodys smulkmena
neišgirs jis, miega kaip užmuštas ir visai nepavydus yra. Gal dėl to nesupranta, kodėl aš taip putojuosi dėl to ištarto vardo
ai, dar sakė, kad aš nenormali, nes kai ryte buvo duše, jam parašiau žinutę “tai dročini apie [darbuotojos vardas] galvodamas” čia jau tą pirmąją plytą iš savo tylos sienos ištraukiau
Oi, merginos, dramų karalienės ar svarbu, kas buvo anksčiau? O dėl vardo naktį… Mano vyras su zoja per miegus šiandien šnekėjo, sapnų nesukontroliuosi nėra ko per daug jaudintis
Na jis buvo apsvaiges del jos ir nezinojo kad geresniu yra iki kol tave surado tad nepyk ant jo taip stipriai. hug
na, ir jis taip sakė, kad tos žinutės tebuvo tikslas ją įskaudinti, nes skyrėsi nelabai gražiai. Tik kad iš tų žinučių išaiškėjo, kad ten visaa situacija buvo visai ne tokia, kokią jis man nupasakojo, kai apie tai kalbėjom. Sakė, kad galės grįžęs papasakoti, kaip viskas buvo iš tikro, bet atsisakiau. Gal be reikalo bet principai suveikė.
Gal tie du metai ir lašas jūroj būtų (kartuesam daugiau nei du metus, aš tik tiek piršlybų laukiu ), bet mes jau vaiką turim. O dabar tokie cirkai. Jeigu buvo pakankamai suaugęs, kad pasiryžtų tėvystei, kodėl negali pasiryžti vedyboms? Kalba jis nuolat apie jas, žmona mane vadina, bet lemtingojo klausimo kaip nėr, taip nėr. Bijau, kad nebūtų miglos į akis pripūtęs
Ačiū už palinkėjimą. Negaliu jums nepritarti – gyvenime tikrai būna sudėtingesnių situacijų ir skaudesnių išgyvenimų
gerai pagalvok kuri jo vieta jautri ir smok negailedama
Nesinori. Tvirtų santykių ant keršto pamato nepastatysi. Norisi išsiaiškint viską, kad neliktų nuoskaudų. Jeigu keršysiu, nuoskaudos liks abiems.
gal kaip tik abu pasijuoksit svarbu zinot kersto riba
mes taip pat ilgai draugavme, gal 5 metus. Kartu gyvenom ir jis vis snekejo kaip nori vaikucio. Bet sakiau as visada,jog vaiko noriu tik kai bus tikra seima, tai yra busime susituoke. O jis delse del pinigu , kuriu buvo gaila vestubems. Bet galu gale pasipirso, nes vis delto vistiek norejo seimos. Taigi susituokem, tada pastojau ir dabar turim mazyte dukryte o del is tarto vardo tai as kaip reikiant supykciau, esu labai pavydi
aš jums visoms laaaabai dėkinga esu jau dabar jaučiuosi žymiai ramesnė ir geresnės nuotaikos
Aš atsimenu kažkada sapnavau gana intymų sapną su vaikinu, kurio nei už visus pasaulio pinigus ir net jei būtų paskutinis vyras žemėje,į lovą neįsileisčiau. Tad tas ištartas vardas nebūtinai reiškia kažką blogo. šiaip mano situacija gana panaši, turim vaikelį, keletą metų rimtai draugaujame, jei taip galima sakyti, kai jau turi šeimą. bet taip pat vis dar nepasipiršo. O anksčiau jau buvo vedęs. Tačiau žinau kad pasipirš, draugė prasitarė, kad klausė jos patarimo apie žiedą ir pan. Ir nors apie tokius dalykus jis galvoja jau seniai, bet pirštis neskuba. kai kuriems vyrams reikia daug laiko, kad išdrįstų, turbūt. Tad kantrybės jums. O dėl tokių neaiškumų visuomet kalbėkitės, tai labai padeda.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
