Paguoskite mane. Imanoma pamilt vel?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar jums buvo taip, kad atrode, jog mylite zmogu, kas jis tobuliausias vyras, jums skirtas,kad turi visas savybes, kokios jums patinka. Su kuriuo saugu, jauku, gera, galetumet drasiai kurti seima ir t.t.. Bet veliau radote kita zmogu?
Nes as dar gana jauna, man 22 metai, bet man atrodo, kad niekada nesutiksiu tokio zmogaus, kuri sutikau,deja, negalime buti kartu ir nebusime. Bet atrodo, kad jokio kito pamilti negaleciau, visi, su kuriais susipazistu atrodo pilki, neidomus, nevyriski, nekeliantis jausmu. Toks jausmas, kad niekada neisimylesiu, neturesiu vaikino ir vyro, arba jei turesiu, tik is reikalo, kad nebuti vienai, bet ne is meiles. Atrodo, kad nera tokio kaip jis, kad visi prastesni, kad tik jis mane suprasti gali, mane jausti. As ji tikrai myliu.
Ar buvo kam nors, kai tikrai tikejo, kad prarado vieninteli gyvenime mylima vyra , bet veliau kazkaip radote kita,kuri be galo mylite? Nes man atrodo tai neimanoma…
kai myli zmogu, atrodo, kad jis pats geriausias, ir kitu buti negali. Issiskyrimas, aisku, skausmingas.
Taciau, praejus tam tikram laikui -metma,s dviems, trims – uzsimirsta gi. Sutinki kita zmogu – ir vel jausmai. Tada jis tampa paciu geriausiu)
o leiskite paklausti kodel jus negalite buti kartu? ar jis jusu nemyli?
Isimylesi kai ateis tam laikas. Kiekvienas zmogus kitoks nelygink su niekuo ziurek ar trauka yra tarp taves ir kito zmogaus, tai turi jausti
O jei nieko kito negalesiu isimylet? Atrodo, kad visi jam neprilygsta…
laikas gydo zaisdas, isimylesi ir nublanks ankestesne meile pries nauja
Reikia mokėt išlipt iš komforto zonos.. O tą padaryt sugebam nevisi.. sėkmės Jums.. Gal sukaupsit drąsos kardinaliem pokyčiam
Autore, jus dar nepasveikote nuo ankstesniu santykiu. Po kiek laiko i viska zvelgsite su sypsena.
Autore, man buvo laaaabai panašiai. Ėjau iš proto, jis buvo pats tobuliausias ir aš jį buvau įsimylėjusi iki ausų (nors jam to niekada nesakiau, o ir pati stengiausi per daug jausmams nepasiduoti). Tiesą sakant, manau, kad mes abu buvom vienas kitą įsimylėję, nes viskas buvo idealu, tačiau negalėjome būti kartu, tad jis pirmas atsipeikėjo ir pradėjo sakyti, kad nieko neišeis. Abu verkėm. Dabar dar kartais pabendraujam, nes tarp mūsų yra be galo stiprus ryšys, tačiau šiuo metu turiu vaikiną (po labai ilgos pertraukos) ir bent jau kol kas jo nekeisčiau į jokį kitą.
Ir vaikina savo mylite labiau nei buvusi? Nes man atrodo, akd mano sirdis uzimta visam gyvenimui baisus jausmas
O kodėl jūs negalit kartu būt ?
Labai ilga istorija, bet tikrai negalime ir jau nebusime kartu.
Pati turėjau tokia meilę Po to turėjau santykių su kitais vaikinais, tačiau kaip sakot, iš reikalo, kad nebūt vienai Su dabartiniu draugu jau keletą metų kartu esam, ateitį planuojam, tačiau iš mano pusės, tai tikrai nėra meilė. Nes meilė man asocijuojasi su kitu žmogumi
Rasau is savo patirties. TAIP! Po 5 metu kartu buvo skurybos, buvo ziauriai sunku. Tikejau,kad mylesiu amzinai, visada busim kartu, kad jis tobulas, susizadeje buvom, planai i ateiti ir bla bla bla. Tiesiog nusivalius asaras, nusiemiau ir rozinius akinius, kuriu maniau, kad neturiu. Nebuvo jis tobulas, tobulu nebuna. Ir BUM! Vos po poros menesiu trenke zaibas ir isimylejau taip stipriai, kad net negaliu patiket likimas cia, kitaip nepavadinsi, aisku jau roziniams akiniams galas, patirtis daro savo, bet jauciu si zmogu, kaip savo antra puse
Nuosirdziai gaila jusu vaikino man…Niekada nepateisinsiu tokiu santykiu, kada moteris susiranda vaikina/vyra tik tam kad nebuti vienai. Nejaugi jus tenkina toks gyvenimas? Aplink maciau daugybe tokiu paciu pavyzdziu, kada drauges draugauja su vaikinais, bet joms nelabai jie rupi, jie parode demesi daugiau negu kazkokie kiti, jos ir liko su jais, joms tai patogu, bet jos nebuna laimingos, arba labai neilgai sugeba tokiomis apsimesti…Na kiekvienas zmogus skirtingas, su skirtingais poreikiais bei vertybem, taciau as pati negaleciau buti su vaikinu kurio nemyliu, kuris manes netraukia ir t.t. Tiesiog del tokio zmogaus nebutu jokio noro stengtis, tik laiko klausimas kiek ilgai su tokiu buciau. Tiesa kazkada meginau taip, maniau kad gal meile su laiku ateis, nes iki tol nieko stipriai nebuvau mylejus, apskritai nebuvau nieko mylejus, neivienam vaikinui nesu sakius kad ji myliu, maniau gal tam laiko reikia, deja taip neatsitiko,buvo gaila vaikino kuri labai iskaudinau, del savo tokiu bandymu. Daugiau niekada taip nesielgciau. Bet buvo taip kad atsirado zmogus kuris atrodo gyvenimo skirtas tau, ir net pati stebiuosi kaip taip gali buti, kaip kazkam galiu jausti tokius jausmus, ir kaip smarkiai gali rupeti tas zmogus man. Po to ir pakeiciau savo nuomone, kad visgi kazkas ir man gali rupeti, kad nesu jau tokia saltakrauje as ))
Kodėl? Yra du variantai:
1. Jis vedęs
2. Jūs gyvenate skirtinguose pasaulio galuose
3. Jis jūsų nemyli
Visais kitais atvejais įmanoma būti kartu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
