Kodėl jis benamis, ar turi šeimą?

Kodel atsidure gatveje, kodel nebando keisti esamos situacijos, kaip jis jauciasi emociskai, ar turi artimuju, ar bande prasyti pagalbos, ka siandien valge, kuo buvo pries tapdamas benamiu. Negi sunku sugalvot?

kodel nesusiranda darbo? kodel nepraso social busto.

Forumo tema perkelta iš “N-18”

Wtf, nebando keisti esamos situacijos? Aplamai tas klausimas yra kvailokas, nes kad ir kaip žmogus norėtų pakeisti situaciją, faktiškai tai nėra labai įmanoma, ypač kai neturi artimųjų, namų, pinigų. Paklausčiau turbūt, kaip jaučiates? Ar esate bent kažkiek pavalges?

Kokia jo istorija, kaip jis nusirito iki TO, bet idomiausia matyt ko neisdrysciau paklausti, kas ji dar laiko sioje zemeje, ar jis dar turi kozkokiu noru, svajoniu, ta prasme is kur jie dar semiasi jegu, vilties gyventi toliau, jeigu tai dar galima pavadinti gyvenimu kai visiskai nieko neturi. As ju vietoje tikriausiai jau seniai buciau viska uzbaigusi savizudybe…

Is kur gauna pajamu? kiek? kur isleidzia? ka veike iki tol? kaip isivaizduoja savo ateiti? kur isleistu gaves 1000Eur? Ar jei butu galimybe pakeisti su paties idirbiu viska, ar keistu? Kaip jautesi pirmomis dienomis? kaip dabar? kokia zmoniu reakcija? Koki baisiausia dalyka teke matyt/patirt/padaryt?

Tik jau nereikia. Daznai kur pamatau koki benami tai jis bent jau atrodo galintis dirbti. Yra visokios istaigos kur jam galetu bent kazkiek padet. Tra nakvynes namai ir tt vasara atsiranda darbu daugiau visokiu kur imanoma butu gaut ur uzsidirbti siek tiek. Galetu pretenduot i soc busta ir tt. Cia noro reikia o ne rinkt butelius ir uz tuos centus sileli pirkt kaip daznai buna.

Jie, kurie ismaldos praso, susirenka normaliai per diena, bet beda tame, kad toks gyvenimas jau tampa priklausomybe. Daznas nesutiktu keist gyvenimo. Reik tokiems pirmiausia psichologo-psichoterapeuto pagalbos.

Paklausčiau, ar nenorėtų nusipraust ir pavalgyt pas mano namuose. Va čia tai interviu būtų.