Sėdėjau kartu su mama ir sese, o jos šnekėjosi. Išėjo kalba apie prosenelę mano (Mamos močiutę. Taigi mano močiutės mama ten buvo.). Tai ką išgirdau mane paveikė. Mano močiutė buvo seniau pikta. Ir dabar nėra gera, bet Sibiras, tremtis ją pakeitė. Jai dabar 85 metai, prosenelė mirė lygiai prieš 14 metų. Mano sesė viską pamena ir mama, žodžiu einu prie reikalo: Taigi mano močiutė, savo mamą mušdavo, liepdavo mano sesei mušti, neduodavo valgyti, virdavo viską tik sau ir vyrui, o mano prosenelė valgydavo kažkokias žalias kruopas, nes nepajėgdavo pasidaryti sau valgyti. Jei pavykdavo kažką iš mano senelių puodų pasiimti, kas buvo labai retai, tai bent pavalgydavo normaliai… Sakė ją už plaukų tampydavo, keikdavo įvairiais žodžiais, paprašė kartą į tualetą, susipyko tai už pažastų nuvilko per visą namą ir nustūmė su riksmais. Taip pasidarė gaila, mano mama ją labai mylėjo, o ir prosenelė buvo labai geras žmogus. Kiek prisikentėjo: tremtis, vaikų netektys Sibire, vyro žuvimas taip pat tremtyje, juodas darbas, sunki senatvė ir dar čia vos ne kaip su šuniu elgėsi. Mama negalėjo pasiimti jos, nes labai skurdžiai jaunystėje gyveno su mumis abiem, o kai išsikraustė iš ten sakė prosenelė žiūrėjo per langą ir pasikūkčiodama verkė, kad nepaliktų, nes jai čia bus blogai. Net prieš pat mirtį paprašė, kad nebūtų mano močiutė prie jos kapo. O juk kaip su mama taip galima elgtis… Dabar, kai jau močiutė sena ir supranta, kad teks išeiti kažkada ir jai, nuvažiavo aplankyti prosenelės kapų, verkė.. Iš tikrųjų net negaliu normaliai pamiršti to, ką papasakojo ir normaliai šnekėti su močiute… Ką jūs galvojate, ar mano močiutei bus atleista? Ką apskritai manote apie tokį dukros poelgį SAVO MAMAI, kuri tave maitino, prižiūrėjo ir tremtyje, kai ypač sunku buvo, atiduodavo paskutinį kąsnį jai, o ne sau. Įdomu jūsų nuomonė.