Palieka vaikinas,o veliau nori sugrizti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,taigi ar jum taip buvo,kad jus paliktu vaikinas,o po kurio laiko jau pats norejo sugrizti? Jei taip,tai po kiek laiko berniukas “atsibudo” ?
Na man buvo taip jog abu nusprendem skirtis, na tisliau as ji o jis mane palieka po 2 dienu skambino atsiprasinedamas, kad taikomes
Na, mano istorija, kur kas rimtesne buvo, bet ivyko taip, kad po beveik 4 metu draugystes pasake, kad panoro skirtis, o tai nerodau demesio, daug dirbu, pervargus ir t.t., supykau labai, net nesiaiskinau su juo sito sprendimo. Gyveno pas mane, tai issikrauste, bet paskui kazkaip praejus nervams dar bandziau ji susigrazinti, lindau kazkiek i akis, kol paskui pati atsitokejau, kad nafik, man jo nereikia, esu verta geresnio. O kai lindau i akis, tai siaubas, elgesi su manimi slyksciai, skaudindavo labai, verkdavau naktimis, neuzmigdavau, visa tai truko net 2 menesius. Labai iskaudino. Po dar 2 menesiu, dar per Kaledas kaip tik paskambino, pasake, jog mane labai myli, suklydo ir dar tuoktis nori su manimi. Ir kad mato mus ir senucius, einancius gatve ir panasiai. Pffff, isklausiau ji, labai pykau, kad taip iskaudino mane ir tiesiog pasakiau, kad nieko nebus, nezadu su tokiu, atsiprasant, lopu, kuriam taip ir rupejau buti kartu. Dar lindo daznai i akis, bet viena karta pasiunciau, o kita karta atsiliepe mano dabartinis vaikinas ir jis atsikniso. Aj, dar atsiminiau, kad bandydamas i save atkreipti demesi, bande minimaliai grasinti, nepamenu kuo, bet labai issigandau, tai nakti skambinejau tevams i uzsieni, draugams ir dar likusiai seimai Lietuvoje, kad jeigu dingsiu, tai kaltas jis. Dar budavo, kad atlekdavo iki namu, tipo pasiimt kazka, bet visus kartus ismeciau is namu. Slyksti as, kai skyriuosi.. Nenori, nebuk. Kazkaip labai savigarba mano pazeide jo toks elgesys, geriausiai pas tokius negrizti. O tai butu sunku pamirsti, kad norejo palikti.
Norejo ir tebenori, bet pakele ranka, ir lai eina velniop!
saunuole !
Iš savo savimeilės ir savigarbos pasiųsčiau
saunuole!
Dziaugiuosi pati siuo sprendimu, va dabar kaip tik laukiuosi nuo savo naujojo vaikino ir esu daug laimingesne, nei buvau su juo. O tada.. Tada atrode, kad jis vienintelis vyras pasaulyje, visgi pirmoji meile buvo, dar tokia rimta, galvojau daugiau jokio vaikino tokio “gero” nerasiu, koks buvo jis. Bet cia tik drambliuko svajones, paskui atsimerkus pamatai, kad ne toks ir idealusis tas tavo ex buvo.
Blema…
Praėjo lygiai metai po išsiskyrimo iš štai jau 7 mėnesius mes vėl kartu..;D
Neverta, “lipti i ta pacia bala – vistiek suslapsi!” Jei sudvejojo, reiskias ne tavo, nes kai bus sunku, tai ka vel pabegs – per borta!
Paliko, priemiau.., bet po kiek laiko susirinkau daiktus ir pati isejau
Dziugu,kad atsivere akys ir pasirinkot tinkama sprendima. Ir ne per velai, o kas jei tada vaikucio lauktumetes ir jam susisviete butu tokie dalykai.. Baisu.. Saunuole,kad sukaupet drasos ir ryzto ir buvot stipri
(nežinomas) cia tikiuosi ne tas pats kuris ziauriai juokingas? ten kur tema buvai sukurus apie vaikibu bajeriukus?:/
As tai zinau seima, kur jau 2 vaikuciai ir vyrui vis kas keli metai susisviecia, kad jis nori skirtis. O po kokiu 4 men, pusmecio vel meile seile ir su gelem ant keliu prie duru tupi.
O ta kankinasi istisai. Man baisu ziuret.
Sako protingas gal ir duos antra sansa, bet tik kvailys duos trecia.
Man taip buvo. Bet as pati nenorejau skirtis. Po 2.5 metu draugystes man viskas atrode gerai. Jam ne. Isiskyrem, as akis praverkiau. Po 3 savaiciu tarpo nusprendem pabandyt vel.
Dar po metu vel nori skirtis. Nu ir gerai. Sikart nebezyziau, tiesiog isiskyrem. Ir ka jus manot, po gero pusmecio jis vel nori bendrauti – myli ir mylejo. O man kaip tik pati pradzia draugystes su dabartiniu vaikinu. Jau viskas isgarave buvo. Nereik man tokio isbegancio-parbegancio. Vyras turi but patikima siena.
Va va, labai panasi i mano situacija. Ir saunuole, nerekia priimti atgal, ypac, jeigu jau viena karta atleidot. O jie pabegioja ir supranta, kad vis delto rupi, myli, kitos tokios negali rasti, vis delto ir gera ta buvus pasidaro. Nu juokas pro asaras, bet, matyt, kad subrendimo truksta santykiams.
po menesio. tada neklausiau kitu ir priemiau. veltui. po kiek laiko vel viskas tas pats buvo…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
