Su vaikinu esam kartu beveik pustrečių metų. Tarp mūsų buvo daug pykčių, kai sutardavome – jis buvo beveik tobulas vaikinas, tačiau, kai susipykdavome – jis labai negražiai su manim elgdavosi. Paskutiniu metu labai daug pykstamės, tikrai stengiausi nepratrūkti, ramiai ir gražiai kalbėjau su juo. Sutarėm pamėginti sutarti ir nesipykti. Tačiau jis vėl pamiršo. Susitarėm susitikt ir jis turėjo mane nuvežti pas tėvus, ko aišku nepadarė, nes jam nesvarbu kur man reikia ir kada man reikia, jam svarbiausia draugai. Pasiūlė susitikt ir jis lekia, pamiršęs apie mane. Ir taip visada, daug kartu atleidau, bet šįkart kraujas užvirė, jis visada renkasi draugus, nesvarbu ką būtume suplanavę ir aš nebegaliu būti visada antra. O ir supratau, kad visgi galiu susirast tokį, kuris nepaliks pastoviai manęs ant ledo. Bet kaip keista, draugės siūlo man mesti savo naujus draugus, dėl kurių pykomės dažnai ir taikytis. Bet kaip aš galiu taip elgtis, jei jis mane visada palieka dėl savo draugų?