Paliko ir mane

Paliko ir mane

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(nežinomas) (archyvas)

Rašau viešai, nes ką čia slėpt. paliko mane vaikinas gruodžio 26, draugavom beveik 3 metus, išėjo tarnaut ir po 2 mėnesių pareiškė, kad meilė išblėso. Bendravom visą šį laiką, teikė jis man vilčių ir žadėjo susitikt, kada atvarys. Vakar atvažiavo namo ir eilinį kartą pamelavo, kad neišleido. Šiandien sužinojau, kad turi kitą (buvom sutarę, kad pasakys, kai turės kitą, bet, deja). Labai sunku išgyvent, žinau, kad tas skausmas praeis, bet ta meilė tokia pirma rimta buvo, daug dalykų įvyko su juo pirmą kartą. Neturiu realiai draugų tikrų, o man širdis plyšta ir ašaros rieda. Gal kas galėtų kažką patart ar dar kažką? gal kuri ir drauge norėtų tapti? Jau nebežinau kur kreiptis.

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Parašyk man, pabendrausim

(nežinomas) (archyvas)

Gali man parašyti

(nežinomas) (archyvas)

Parasyk man, as galima sakyt pries kokius 2 menesius labai panasia situacija isgyvenau.

(nežinomas) (archyvas)

Jeetus, mergyte, jauna dar esi, dar pats graziausias laikas pries akis!

Aukstyn nosyte, nusisypsok ir gyvenk!

Bus tu bernu, ne karo metas ir ne pasaulio pabaiga cia

(nežinomas) (archyvas)

Puikiai zinau ta jausma, kai pasaulis metu metus sukasi aplink viena zmogu. Ir kaip sunku gyventi is naujo. Taciau esate dar jauna, atrasite savo zmogu. Butu kur kas blogiau jei parasytumete cia po dar kokiu 10 metu. Va tada jau butu prasti popieriai. O dabar ismokyte gyventi is naujo;)

(nežinomas) (archyvas)

Jei širdį dėl vieno skauda, kiti vyrai nė motais, ir tokie pasakymai kaip “bus tų bernų” nė kiek neramina, atvirkščiai – pykdo. Be to, esant būtent tokios emocinės būsenos tai gali būti suprasta ir kaip pasiūlymas pult ieškot prieglaudos pas kokius nors vyrus, ko tikrai nereikėtų daryti…

(nežinomas) (archyvas)

Gali ir man parašyti

(nežinomas) (archyvas)

Kas cia yra dauguma susipyksta, palieka. ar cia vaikinams kazkas pasidare… mane ir paliko ir del to lb liudziu, ner nei su kuo pakalbet

(nežinomas) (archyvas)

Lauksiu taves pm, man tokia pati situacija buvo.. po truputi gyvenu toliau..

(nežinomas) (archyvas)

Žinot, nebūtų netgi taip skaudu, jei po išsiskyrimo jis tiek daug visko nežadėtų ir nemeluotų. Buvom sutarę, kad liksim draugais ir aš tikrai buvau pasiryžus tam, nors ir keista skamba. Bet kai žmogus taip…

(nežinomas) (archyvas)

blem koks parsas..

(nežinomas) (archyvas)

Ir pati sau duobę išsikasei sutikdama likti draugais, tačiau vis dar turėdama lūkesčių jo atžvilgiu. Su vyrais paprasta: patinki, myli – stengsis būti šalia, nešios ant rankų; laiko drauge – tu jam neįdomi.

O šiaip aš tokios nuomonės, kad niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Na, išgaravo jam jausmai, paliūdėsi ir praeis, gi žmogaus prie savęs nepririši. Vadinasi, tavęs laukia kažkas geriau nei jis.

(nežinomas) (archyvas)

Dėl draugų tapimo irgi esu girdėjusi įdomų patarimą. Gal žiaurus, bet būkim biedni ir teisingi – veikia. Įsivaizduok dabar jį besidulkinant su savo mergina. Ir taip žiauriai gerai, kaip iš kokio filmo, tokiu laukiniu gyvulišku seksu, viskas varva prakaitu ir jie daro tokius dalykus kurių nedarė su tavimi. Okei. Kaip jautiesi? Blogai? Vadinasi dar ne metas būti draugais. Kai galvodama apie tai nejusi visiškai nieko – that’s the right time. Man šitas veikė kai mane paliko mano pirmas vaikinas prieš 3 metus. Pirmus metus nuo šitos minties virdavo kraujas. Dabar sėdžiu ir galiu nors ir gyvai stebėt viską, nė širdis nesuvirpės. Kadaise nuoširdžiai linkėjau gero tik sau, nes mačiau, kad jam ir taip be manęs gerai, o dabar nuoširdžiai linkiu ir jam būti laimingu – nes nematau savo laimės su juo, kai nuslūgo emocija. Jaučiausi pametusi savo tapatybę po buvimo su juo. Atsirado daug klausimų tokių kaip “ar aš po šų skyrybų galėsiu vėl pamilti save, kai manęs nepamilo tas, kurį aš taip myliu?”

O šiaip kaip tik rašiau per fb savo draugei, kuriai kone identiška jūsų situacija – išsiskyrė su vaikinu po 3 metų draugystės, jis susirado kitą merginą, ji bandė su juo būt draugais, jau ilgesnį laiką, bet šiandien parašė, kad pasidavė. Per sunku būti su žmogumi ir kažką gauti iš tokio bendravimo, kai vienas sėdi ramus, o kitam emocinis stresas.

Ir tiesa, jog kitų pasakymai “sutiksi kitą” yra labai žeidžiantis ir pykdantis. Man kai kažkas tokį užmesdavo, neeidavau toliau į kalbas. Nemalonu, mat atrodo, jog pašalinis žmogus nureikšmina tavo buvusį santykį. Tarsi jis yra lengvai pakeičiamas. Viens, du ir viskas. Atrodo, jog pašalinis negerbia kažko tikrai intymaus iš tavo gyvenimo. Tokie pasakymai tarsi nuvertina tavo skausmo priežastį ir labai sumenkina, tarsi tu jaustumeisi blogai dėl kokio nukritusio ant žemės sumuštinio (“nieko tokio, susitepsi kitą”), o ne dėl žmogaus su kuriuo siejai savo ateitį, praleidai labai daug laiko, dalinaisi labai intymia informacija. “Aukštyn nosį, bus dar tų vyrų” veika priešingai.

O šiaip naudokis šia būsena. Kaip ir įsimylėjimas- netekties skausmas yra labai unikali ir autentiška būsena. Stebėk kaip tu jautiesi, stebėk kaip tu keitiesi veikiama to, stebėk ar tave tai sulaužo, ar kaip tik tu nagais dantim kapanojiesi iš to. Apie mūsų asmenybę daug daugiau galima sužinoti ne tomis dienomis kai šviečia saulė, o tomis kai lyja ir neturi skėčio. (čia metafora ). Tad sužinok dabar kokia tu esi. Make yourself proud.

(nežinomas) (archyvas)

Autore, jus gal is vilniaus? Prisijunkit prie musu drauge pasportuoti, salej visos bedos pasimirsta!

(nežinomas) (archyvas)

You’re awesome.

Page 1 of 2