Draugė buvo panašioje situacijoje. Išvyko studijuot į Vokietiją, nepatiko studijos, neturėjo su kuo bendraut, neturėjo ką veikt. Ištvėrė kelis mėn., tada viską metė ir grįžo į Lietuvą, susirado padavėjos darbą, pradirbo likusius metus ir stojo čia Lietuvoj į universitetą. Dabar nebebendraujam, bet kiek žinau mokslų čia Lietuvoje nemėtė Tai manau, kad reikia nebijot kažko keist kol dar nevėlu

Pati studijuoju nemėgstamą dalyką, bet susipratau per vėlai, tai nutariau tiesiog pabaigt, o pirmas kursas – tai tik vieneri metai

su savo specialybe gyvensite visą gyvenimą. Tai gerai pamąstykite ko norite, nes nėra gyvenime nesvarbių periodų, negali būti jokių “dabar pakentėsiu, o jau vėliau…”, nes belaukiant to vėliau, gali ir senatvė ateiti. taigi – daugiau drąsos pakeisti tai kas nepatinka. Sėkmės

man panašiai. įstojau į chemiją VU, antram kurse dabar, bet nesiseka, atrodo, kad visai ne mano sritis. bet nežinau, kokia būtų mano. tai galvoju mokytis toliau

Situacija buvo ta pati tik Danijoje. Čiuožė stogas juodai. Grįžau Kalėdų atostogoms, po naujų išvykau vėl, bet už mėnesio grįžau su visam. Nesigailiu, nes jutau, kad per smegeninę buvo kirtęs tas dalykas

Man taip pat buvo, tik aš, kaip ir vifaix, stojau Lietuvoj, bet irgi laabai prašoviau su sritim. Per tuos kelis mėnesius stogas neblogai pačiuožė, visokių minčių kilo, manau, jei būčiau tęsus, galėjo ir iki kokios depresijos privest. Ačiū dievui, kad turėjau supratingus artimuosius ir pasikalbėjus su jais mečiau ir nesigailiu. Manau, kad vidinė savijauta daug svarbiau už perspektyvas, kurias tikrai gausit studijuodama ir kažką kito

Aš jau prisikapsčiau iki depresijos, ir vis tiek atrodo negaliu sau leisti mesti, kažko bijau… tik kad aš irgi LT :/

Man buvo pirma pusmeti uzsienyje (ir tikrai ne del namu ilgesio, nes tai buvo ne pirma patirtis gyvenimo svetimoje salyje). Mokslai visiskai neatitiko lukesciu, del ju meciau mylima darba lietuvoje, zmones nepatiko, draugu mazai, oras blogas, kainos aukstos, nieko negali sau leisti, zodziu vienu momentu tikrai pradejau depresuoti. Veliau susiradau darba ir atsirado galimybe geriau gyventi, maziau demesio kreipdavau i mokslus, prasidejo pasirenkamieji dalykai, kurie idomesni, sutikau pora fainu zmoniu ir dziaugiuosi, kad nepasidaviau

Op

Panos, žinokit, neverta savo sveikatos gadintis dėl diplomo. Jei studijuojamas dalykas dabar jau jus smaugia, tai kažin ir ar gyvenime dirbsit kažką panašaus. Dabar vasarį bus lygiai metai kaip nestudijuoju ir niekad nešovė mintis, kad gailiuosi dėl to. Su draugu išvažiuojam greitu metu į užsienį padirbėt, o paskui kai tikrai gerai žinosiu ko noriu stosiu labai džiaugiuosi, kad turiu superinį mamuką, ji visad mane palaikė, matė, kad prastai man ten na, nors vienas geras dalykas studijų metu apie -10kg per tą laikotarpį