Sveikos, merginos!

Jau ilgą laiką bandau išspręsti mane kankinančią dilemą, taigi norėčiau sulaukti Jūsų patarimų.

Dabar studijuoju bendrosios praktikos slaugą, baigiau antrą kursą. Laukia dar 1,5 metų + specializacijos kursai, kurie truks kažkur tris mėnesius. Jau antrame kurse pradėjau gilintis į tuos medicininius dalykus, kurie, nuoširdžiai, nemaniau, kad man bus tiek nesveikai įdomu. Įsidarbinau ligoninėje, reanimacijoje. Ten matau iš tiesų labai daug veiksmo ir… daktarų darbą. Ir aš tuom žaviuosi, man viskas yra labai labai įdomu. Todėl atsirado milžiniškas noras įstot į mediciną ir būt ponia daktare. Kad studijos sunkios, tą puikiai žinau, manęs tai negąsdina.

TAČIAU yra keli “bet”, kurie man neduoda ramybės:

1. Amžius. Visos žinome, kad medicinos studijos trunka 10 ir daugiau metų. Baigus slaugą man bus 24 metai, o baigus mediciną… na, matematika paprasta. Daugelis žmonių, su kuo kalbėjau, sako, jog amžius nesvarbu. Tačiau…

2. Šeima. O jei aš 24 metų sugalvosiu pasidaryt vaikutį arba jis bus netyčiukas? Viskas jau bus visai kitaip. Tiek laiko teks praleist dekretinėse ir nežinau, ar sugebėsiu suderint itin sunkius mokslus su vaiko auginimu.

3. Pinigai (kolkas ko gero pats didžiausias klausimas). Kadangi tai jau būtų antras išsilavinimas, man jau tektų mokėti pinigus. Kaina – 10 tūkstančių litų per metus. Iš savo sanitarės atlyginimo tokios sumos tikrai nesugebėsiu susitaupyt. Taigi, kyla klausimas, ar būtų verta imti paskolą? Pliusas yra tas, kad už mokslus bus sumokėta, tačiau… o jei sugalvosiu apsiženyt ir butą įsigyt? Ir dar atsimenant antrą punktą… viskas susieitų į šeimos ir būsto išlaikymą.

Iš esmės, šeimos nariai tam pritaria ir sako, kad padės man. Vaikinas pritaria tik tuo atveju, jeigu atsiras, kas finansuos. Taigi, esu pasimetus ir tikrai nežinau, ką daryt, todėl laukiu Jūsų patarimų