Pasimetusi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, vintes. Nežinau su kuo pasikalbėti, todėl rašau čia. Esmė ta, kad lyg ir skiriamės su vaikinu. Kalbam apie tai, bet dar nebuvo to tokio tvirto ‘viskas baigta’. Abu nenorim visko užbaigt, bet jo nuomone mes neturim ateities. Na neesmė čia. Po savaitės tylos atrodo apsipratau su ta mintim, bet suvokiau, kad nenoriu nutraukt visų ryšių su juo. Na ir vakar parašiau, kad gal nori pas mane susitikt, šiaip išbandyt tą ‘friendzone’ ir pan. (žinau, juokinga, piktos komentatorės susivaldykit). Neturėjau jokių intencijų, kad čia aiškintis kažką ar bandyt taikytis. Tiesiog norėjau pažiūrėt ar sugebėsiu leist laiką kaip su draugu. Na jis pasiūlė geriau pas jį atvažiuot, sutikau. Nuvažiavau, viskas tvarkoj, abu juokavom, lyg niekur nieko, bet nu abu vengėm to artimesnio kontakto. Tiesiog šiaip gulėjom, šnekėjom ir žiūrėjom kažką per tv. Ne, nebuvo romantiškos atmosferos, įjungta šviesa ir panašiai.. Galvojau viskas visai neblogai einas. Ir atrodė, kad man jo tokiam vaidmeny užteks. Bet paskui jis jau pradėjo taip nežymiai glaustytis, paimdavo mano ranką, ar kažką. O aš nu vengdavau, bent jau stengiausi. Sakė, kad nustočiau vaidint.. kaip aš galiu nevaidint, kai žmogų be proto myli ir turi tenkintis draugų variantų. Nu žodžiu neesmė. Na atėjus nakčiai (aš likau pas jį), tikriausiai kitaip ir neturėjo būt, apsikabino mane ir pan, na žinot, išsiilgę vienas kito.. Priėmiau tai, kaip tiesiog fizinę trauką. Nes nu ir aš pati to norėjau. Po visko tiesiog apsisukau į kitą pusę ir bandžiau užmigt. O jis apkabino mane ir visą naktį nepaleido. Ryte taip pat. Visą dieną šiandien irgi praleidom, atrodo, viskas kaip ir anksčiau. Abu vengėm kalbėt ta tema ‘kas čia vyksta’, tiesiog mėgavomės akimirkomis. Ir va grįžus namo sėdžiu ir galvoju, kas ir kaip. Ar čia reiškia, kad dar ne pabaiga, ar tiesiog labiau save skaudinu pasirinkus tęsti bendravimą.. Tokia pasimetus jaučiuos, žinoma, naiviai tikiuos, kad viskas susitvarkys. Galvojau gal čia tiesiog būsiu fiziniam poreikiam patenkint, bet nu jis neprivalėjo manęs apkabinęs užmigt ir dar praleist vieną dieną kartu. Ryte galėjom vaidint kad nieko neįvyko ir būčiau neužsibuvus, o dabar dar pusdienį praleidom apsikabinę ir pan. Nežinau, ką noriu sužinot čia rašydama, tikriausiai noriu, kad kažkas pasakytų, jog viskas susitvarkys.. (Žinau, kad naiviai ir kvailai pasielgiau, prašau, apsieikim be įžeidinėjimų)
Viskas tarp jūsų gerai! Tiesiog pabodot vienas kitam ir viskas. Reikėjo tos savaitės tylos tiek tau, tiek vaikinui Kaip sakei, tu daug galvojai kas ir kaip. Galvojo ir jis.
Tu žengei pirmą žingsnį, jis nedrįso, gal bijojo būti atstumtas, nesuprastas. Tavo pasiūlymą susitikti jis priėmė ir pirmasis pradėjo meiliai elgtis. Aš tik tave galiu pagirti už ryžtą ir stengimąsi dėl santykių. Tačiau nekartok tos pačios (kažkokios) klaidos, kad vėl vienas kitam atsibostumėt. Taip pat svarbu, kad savęs nežemintum. Siūlau dabar laukti kol ji parašys ir pasiūlys susitikti. Nebūk visą laiką iniciatore, leisk ir jam pasireikšti ) Sėkmės!
O jei nesulauksiu pasiūlymo iš jo? Traktuot kaip ilgesio sužadintą nesusipratimą? @urella
Panašu, kad vaikinas apsigalvojo ir gal visgi tą ateitį su jumis mato, todėl turėtumėt sulaukti iš jo pasiūlymo. Na, o jei nesulauksit ir tik jūsų iniciatyva susitikinėsit, vadinasi jus tenkina tokie santykiai be ateities…
Na aš labai tikiuosi kad tai ne tiesa. Bet kaip ir minėjau, dabar laukite iniciatyvos iš jo, jei iš jo vis gi bus tyla, pagalvokite, ar norit tokių “vienpusių” santykių
Nepulkite dabar nei jam kažko aiškinti, nei aiškintis. Išlikit rami ir laikykit savo poziciją Vyras tokia pati poros dalis kaip ir moteris, ir investuoti jausmų ir pastangų į santykius turi lygiai tiek pat kiek ir moteris
Ačiū! Tikiuosi viskas susitvarkys..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
