Pasipiršo! ačiū, vinted :*
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, merginos
Einu iškart prie reikalo. Tuoj trečios mano ir vaikino draugystės metinės. Ir nuojauta man kužda, gal net nebekužda, o rėkia, kad galiu sulaukti žiedelio…
Ir prigavau šiandien save…bijančią. Kažko bijau to momento, kažkoks nežmoniškas jaudulys, nežinau, kaip reaguosiu, galiu lažintis, kad apsiverksiu…
Ar mane vieną tokia savijauta kankina? Gal kam taip buvo? Papasakokit, kaip pačios reagavot į šį lemtingą prašymą, gal pačiai bus drąsiau
Neliudekit, pas mane lygiai tas pats, jau ir zyzt atsibodo (subtiliai tai darau bet tik nusisipso ir viskas..)
Atsibudau anksčiausiai, kai visad bent iki 11 miegodavau, o išrinktasis dar parpia. Ech… Negi dabar taip ir nesmerksiu akių iki tos dienos?
man kai pasipirso. sako ar tekesi uz manes, as ziuriu i ta zieda ir bliaunu nusisukau toliau bliaunu.. po to vel sako, tai ar tu tekesi uz manes as nesuprantu sakau taip taip taip
Labai bijau tokio scenarijaus, nu toks jausmas, kad tom ašarom pašūdini savo vaikinui. Nu jis ten stengiasi, ruošiasi, galvoja, kaip originaliau pasipiršti, o vietoj tvirto TAIP sulaukia žliumbimo. Va ir baigiasi romantika, kai apsisnargliavusiai mergai žiedą mauni. Bliamba, šūdas gausis man atrodo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
