mane buvo isdaves dvasiskai ir melaves ilgai del visko man, bet kazkodel atleidau abu kartus. net nesuprantu kodel, turbut del to,kad myliu. po situ jo nesamoniu jis tapo auksinis, tiesiog tobulas vaikinas, o as nepasitikiu juo beveik ir man kartais jis net slykstus buna butent del tu ivykiu, taip pat anksciau buvau tikrai labai gera jam,o dabar jis mane net nervint pradejo ir kartais pikta ant jo bunu.

Matyt, taip jau būna, kad iš to didelio gerumo būnam nustebintos. Ir deja, ne taip, kaip norėtume. Kai maniškis buvo praradęs pasitikėjimą, nežinau, iki galo turbūt taip ir nebuvo atgavęs Juk vistiek atsiradęs nesaugumo jausmas išlieka ilgam, labai. Kaip sakoma, kad prarasti pasitikėjimą lengva, o susigrąžinti ne visada ir įmanoma.

tai vat vat, labai sunku su tuo susigyvent, noris zmogui trenkt antausi ir begt, kuo toliau. bet kai yra meile, imanoma atleist viska. nors ir tikrai slykstu. tik mano atveju dar ziauru tai, kad kai kazkokia pretenzija saviskiui pareiskiu- jis iskart sako, bet as pasikeiciau, as dabar tau tikras vyras ir pan.,o man taip sunku susilaikyt ir neatsaut jam ”nu ir kas, 2menesius pradzioj vis tiek sugadinai” labai sunku pamirst. jau praejo 4men o man tos debiles snukis vis dar pries akis ir tos sms zinutes..

o pas jus tik nuotraukos kazkokiu merginu? nes pas mane ta debile tai jo buvusi simpatija,kurios jis taip ir negavo, o maza to,kad kiekviena sekmadieni jie susitinka viename pastate, nors ir sedi atskiruose galuose, ir velniai zino ar dar bendrauja jie, nes manes ten nebuna…

Mane viena karta, draugystes pradzioje buvo isdaves dabar, jau issiskyrus, galiu pasakyt, kad nuo to karto dingo pasitikejimas, bet nenorejau to pripazinti. Prasidejo barniai del ivairiu dalyku, buvimo atskirai ir pan., vien del to, kad as jau juo nepasitikejau is to isaugo suvarzymai vienas kito, draudem vienas kitam daug dalyku… na tas vienas atvejas turejo daug itakos musu tolimesniems santykiams ir is to isaugo dar didesnes problemos.. nors ir bandziau save apgauti, kad atleidziu, kad tik viena karta taip atsitiko, kad gailisi, daugiau taip nedarys ir pan., bet vis tiek, tos klaidos jam istaisyti nepavyko

mano istorija kiek platesne. suzinojau, kad musu santykiu pradzioj, as buvau tiesiog eiline. pvz diena,kai mane kviesdavo i pasimatyma, ta pati dare dar su keliom merginom, mazdaug – kuri pirmoji sutiks, ir pan.

viena vakara kviete susitikti,kai negalejau – vare pas prostitute

paskui per vakareli rode demesi, ten buvom ateje atskirai, nakti isvairau namo, o jis ta nakti permiegojo su kita atsitiktine pana

kita vakara variau su juo susitikti,smagiai leidom laika…

aisku as nieko nezinojau…

ir tt.

kai jau pradejome is tikro draugauti, jis vis bendraudavo su visokiom moterim, t.y. grupiokes, tuo metu mokesi jau antros specialybes, subrendes vyras, grupej-vien moterys…

suzinojau,kad bendrauja su buvusia, pats jai raso, domisi kaip sekas ir tt…

turejo kazkokia tipo gera drauge, kuriai ciut kas skambindavo

turejo dar viena geirausia drauge, kuri, kaip paskui paaiskejo, permiegojo su puse jo chebros nuo paauglystes laiku dar, ir neaisku, ar ji manajam tik drauge buvo visalaik…

nu ir ka, suzinot as viska pradejau tik po laiko, jau budama nuo jo nescia.

o vaikas buvo planuotas.

daug skausmo, daug asaru.

is tikruju, iki siol asaros del to liejasi, o man ant dienu gimdyt (:

ziauru, kad vis kazka suzinau apie ji naujo, kone kas savaite.

dabar jis man istikimas,

tuo,kad likau su juo salyga buvo tai, kad jokiu moteru be manes jo gyvenime nebebus.

nei pazistamu,nei draugiu. nieko. nei realiam nei virtualiam gyvenime.

bet atleist – negaliu.

noreciau, nes tuoj turesime maza stebukliuka, bet negaliu.

jei buciau zinojusi viska iki nestumo – dabar 500 proc. manes salia jo nebutu ne uz ka.

bet musu situacija kiek sudetingesne…

tenka uzsimerkti ir stengtis negalvoti.

deja,neiseina, ir nezinau,ar kada nors iseis.

ar as myliu ji? taip, labai myliu.

jis geras vyras, geras zmogus.

begalo laukia dukrytes, myli mane

mum nieko netruksta net finansiskai, nei kaip nors kitiap – jis pasirupina viskuo ir yra toks vyras, su kuriuo budama as jauciuosi kaip tvirtovej. nuo visko apsaugota,

bet, visgi sitie dalykai niekur nedingsta, ir nezinau, ar kada nors dings.

tiesiog suprantu,kad bus taip,kad arba viena diena as jam viska atleisiu,

arba iseisiu, nes nebegalesiu kankintis su tuo grauzimu viduje.

pagyvensim-pamatysim

Vienas buvo nuvyles. Labai graziai ciulbejo kaip zvirblis,gera ateiti planavo mums abiems…Pasirode tik permiegot norejo..

Kitas buvo nuvyles. Bendravom graziai, mum buvo idomu kartu,sake,kad labai patinku,klause kaip jauciuos su juo budama, kalbejo apie draugavima, klause ar palauksiu jo,kol gris is komandiruotes…Pasirodo norejo tik permiegot..Gale draugystes jis to net neneige.

Sekantis nuvyle. Elgesi nepriekaistingai pacioj pradzioj, jauciaus kaip pasakoj.Bet slepe tikraji save. Vienu momentu gal ir patikau jam,bet uzuodus, kad kazkas ne taip (tada dar tiksliai nesupratau kas),palikau ji. Nors isimylejus buvau nuosirdziai..Sugrizo po kurio laiko pas mane,viskas prasidejo is naujo….Atrode nuosirdu..Pykomes dazniausiai del nesusisnekejimo,buvau labai nepatikli, itari po pries tai buvusiu…Vel baigiau su juo.Poto vel susitaikem Jau nepamenu kiek kartu taip buvo..Vel as maistavau,nepasitikejau juo. Nebesusitikinejom. Jis mane laike idiote isterike,kuri del sudo supyksta,nutraukia bendravima ir t.t. Pyko ant manes turbut del to,kad zaidziau su juo taip..Bet ne be priezasties kabinejausi prie jo.Jis man rode nepagarba tokiais veiksmais kaip: neatrasydavo daznai, versdavo laukt ir pan.(Gal tai kazkam pasirodys ne taip baisu,bet niekam neleidziu su manim taip elgtis).Kazkada taremes susitikt,bet dienos metu jis man neatrase,vakare apsireiske,parasiau,kad uzkniso su savo nesamonem ir jei minutes neranda zinutei atrasyt,tegu eina velniop.O jis dar sugebejo paklaust gal noresiu sexo paskutini karta…Itariau,kad su manim tik del sexo. Neaisku kodel su manim buvo..taip ir neissiaiskinau.

Istoriju moralas-Bek nuo vyru,kol jie nepabego nuo taves