Pasiūlymas draugauti. Būtina ar ne?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, merginos, o gal net ir vaikinai sėdžiu va, galvoju, ir labai sudomino vienas klausimas, kuriuo norėčiau padiskutuoti su Jumis ir išklausyti Jūsų nuomones. Papasakosiu trumpai savo situaciją: bendrauju su vaikinu, mūsų santykiai kaip poros, viskas liuks, tačiau pasiūlymo draugauti aš iš jo vis dar nesulaukiau. Žinoma, aš suprantu, kad tas klausimas nieko nepakeis, kadangi santykiai jau ir dabar kaip poros, tačiau vis tiek įdomu, ką Jūs manot, ar tas klausimas “Draugaujam?” “Ar būsi mano mergina?” ir pn. būtinas šiais laikais? Ar tiesiog viskas įvyksta savaime? Ar jums vaikinai pasiūlė draugauti, ar tiesiog ir taip viskas buvo aišku, kad šio klausimo nebeprireikė? na, aš manau, kad tas klausimas nelabai ką keičia, bet draugė sako, kad vis tiek reikia turėti sau kažkokią tai datą, kurią galėtum paminėti ką jūs manot?
Mes datą skaičiuojam nuo tada, kai pirmą kartą pasibučiavom, nebuvo tokio klausimo ir panašiai, kažkaip viskas labai savaime gavosi. O autorės vietoj aš kada taip ale juokais paklausčiau, tai mes jau čia pora, kaip tvora?
Pageidautina. Ne dėl datos man, bet dėl pačio apibrėžtinumo. Negali žinoti kas verda kito galvoje, gal tau atrodo, kad jūsų santykiai kaip poros, o pavyzdžiui jis dar vis vaikšto ir į kitus pasimatymus ir su visom taip pat elgias…
Man tai reikia to “draugaujam” tada galiu sakyt, kad turiu vaikina.
Na aš visada norėjau, galvoju va kaip bus faina, vos ne “ar tekėsi už manęs?” tačiau nei vieną kartą to nesulaukiau, tiesiog taip išėjo savaime
aš tai negalėčiau taip neapibrėžtuose santykiuose būti
Vienas vaikinas nepasiule man draugauti nors jau buvom kaip ir pora, tada ejom viena karta ir as paklausiau ant juoku sakau : o tai cia mes skaitos kaip ir draugaujam ? jis sako taip, tai sakau tu man nepasiulei, tai sako va dabar siulau , toks atsisuko i mane sako tai draugaujam ir pabuciavo, buvo labai faina.
o kitas savaime po kiek laiko bendravimo pasiule.
na cia jau nuo vaikino priklauso, bet as manau kad nebutina, nes juk pora jaucia kada viskas vyksta kaip poroje ir viskas automatiskai bet aisku faina sulaukti to zodzio
Reiks tada gal ir man kada užklausti, bet bijau jį įstumti į nepatogią padėtį o čia kur panelė rašė, kad galbūt jis ir su kitomis taip pat kaip su manimi, tai tikrai žinau, kad ne mūsų draugai bendri, tikrai sužinočiau ir šiaip pasitikiu juo ir žinau, kad tikrai jam esu svarbi.
Man draugauti nesiūlė, gal mano vaikinui tai atrodo vaikiška, o gal iš pradžių nedrįso, o paskui jau buvo per vėlu, nes juokingai skambėtu. Dar pačioje pradžioje buvo keista kai paklausdavo kas nors ar jūs draugaujat ir pati buvau pasimetus, tai pasiūlys čia ar ne?? Bet dabar kai jau ilgiau kartu tai ir taip viskas mums aišku, nes jau ir draugai mato mus kaip porą ir mes patys tą suprantam O su data tai kažkaip skaičiuoja nuo tos dienos kai susipažinom, nes jau tada labai patikom vienas kitam ir ten viskas labai greit vyko
Mano tėvai jau net jį pažįsta buvo jau pora kartų pas mane namuose. Tai viskas tikrai rimta, bet va įdomu, pasiūlys draugaut ar ne nors atsimenu, su buvusiu, kai pasiūlė, tai man kažkaip tada atsimenu net juokas paimė, nes nu ir taip jau aišku buvo, kad pora esam, ir tas klausimas “Draugaujam?” , kai kitokio atsakymo net ir būt negali
Man atrodo tas “draugaujam” yra nebutinas ir gal net kiek vaikiskas, bet kazkokio apibreztumo reikia, kad nuo siol zmones kartu. Kad veliau nebutu, kad su kitom (kitais) duodasi ir nei su viena “nedraugauja” is tikruju
Kažkaip įtariu kad ir man taip pat bus, nes labai panašu
Nu o kaip tą apibrėžtumą padaryt be to “Draugaujam??” ar užtenka tiesiog žinojimo ir pasitikėjimo, kad žmogus tikrai jau tavo?
tokio kaip “draugaujam nebuvo” bet buvo iš mano pusės ” na ok, pabandom” nes nelabai buvau pasiruošus santykiams, tačiau metus intensyviai bendravom ,ir žinojau, kad jei jis žinotų jog aš sutiksiu ir tikrai tam esu pasiruošus jis pasiūlytų draugauti. Tam kad netampyti už ūsų pati parašiau “pabandom” . Tai buvo jau senokai.. Dabar nežinau kaip būna, bet aš jei būčiau laisva, jei bendraučiau su kokiu vaikinu, tikrai norėčiau išgirsti siūlymą būti jo mergina, visų pirma tai aš tai tiksliai žinočiau kaip ir jis. Jeigu jau nebėra to “draugaujam” tai jei vienas iš poros nuspręs skirtis, tai ateity , gal nebereikės irgi pranešti, kad palieki žmogų?
Manau sąžininga yra šnekėtis ir visgi kad ir bendru nutarimu aptarti kokie tie santykiai, kokiam lygmeny.
Na aš ir pati neišgirdau draugaujam, tiesiog mums patiko būti kartu, man jis buvo svarbus ir reikalingas, aš jam taip pat, na jis iš pradžių to nesakė, pokalbis buvo po to kai jis gražioj dėžutėj su kaspinu aprišta savo buyo raktą padovanojo, ir pasiūlė pas jį persikraustyt tą vakarą švenčiant ir sužinojau ką jis man jaučia ir kokia svarbi jam esu ne visada reik to draugaujam, svarbiausia žinot ką jis tau jaučia
na as asmeniskai visada stengiuosi tiesiog tiesiai sviesiai paklaust ar mes dabar kartu visame kame ir tai reiskia istikimybe, bet cia as labiau del to, kad man paciai taip ramiau manau jusu atveju ir taip jau viskas aisku, be jokiu “draugaujam”
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
