Pastojau.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pradėsiu nuo to, jog temą sukūriau ne moralams. Jei atėjai pamoralizuot – toliau neskaityk.
Na, o jei jau skaitai, tai labas. Visų pirmą, man 17 ir aš pastojau. Tėtis yra (18m) šią naujieną žino. Abu suprantam, kad įklimpom, bet nei vienas nei kitas apie abortą negalvojam. Abu mokomes, bet pasiimsim neakivaizdinį ir tęsim mokslus namuose. Vaikinas jau kaip ir gavo darbą, todėl ieškom nuomuotis buto. Problema ta, kad neįsivaizduoju kaip pranešti mamai. Aišku, eisime kartu. Vaikino tėvai jau žino, reakcijos tikėjomės blogesnės, bet tėvai buvo labai supratingi.. Taigi panos, kaip kuo švelniau patartumėt pranešt maniškei..?
sveikinu
Aš tai žinau, kaip praneščiau. Užsidaryčiau kambary savaitei (arba mažiau, nuo tėvų susirūpinimo priklauso ), bliaučiau dienų dienas, o kai ateitų pašnekėt, po 53-io žodžio: “Nieko”, pasakyčiau, kad esu nėščia. Iš esmės parodytum, kad supranti, kokia bloga situacija ir jau sėdi sau užsidarius kaip per namų areštą, nubaust nėra kaip…
Sveikinu, viskas bus gerai! Šaunuolis vaikinas, kad jau susirado darbą.
Na abejoju, kad sušvelninsit, tiesiog gražiai susėskit, ramiai prie pietų, vakarienės stalo ir pasakykit kaip yra sveikinu beje su mažu stebuklu
Privertėt net nusišypsot.. Na, tikėkimės, viskas bus gerai
Kaip bepasakysit, bet svelniau tai tikrai tevams neskambes, tad tiesiog paprastai suprantama kalba pasakykit, isdestykit savo planus ir tikekites irgi supratingos reakcijos.
Jūs du nuostabūs jauni žmonės, viskas bus gerai. Nebijokit savo tėvų, o jei jie ne iš karto apsidžiugs, supraskite ir juos.
pagaliau ramiai paskaiciau tema, be jokiu “susigadinsi gyvenima, kokie jauni, darykis aborta, baik mokslus su dar penkiolika visokiu studiju, ir t.t. ” sveikinu svarbiausia nesinervink jei pazisti gerai savo mama, manau rasi kaip jai pasakyt. pradekit nuo kito galo: kad cia pas jus viskas rimta, planuojat kartu ateiti, jis gavo darba, ruosiates eit kartu gyvent….neeeessss tu laukies. taip sakant nuteik pirmiausia ramiai, kad maziau jai kiltu klausimu del ateities jusu o jeigu ir uzpyks kazkiek, vistiek manau veliau atsileis lyg ir nk blogo apie ja nepaminejai, tai reik manyt nervu daug nebus.
Lauksime tesinio , tikrai bus įdomu sužinoti kaip viskas vyko toliau
smagu girdeti,kad jus abu esat kiek galima daugiau sioje situacijoje atsakingi,o ne lakstot kas sau
Tikrai gerą mintį davėt Ačiū
Būtinai pranešiu
Ir vel cia ta istoriju kureja?
Atleisk, nepatikejau, tavo rasymo stiliu is karto pazistu
Pagarba, kad nestresuojat. As buvau vyresne, bet ziauriai stresavau del to. Buvo net ivairiu minciu. Kai pranesiau tevam kiek palengvejo. Nors is didziosios dalies sedziu ant savo sprando save islaikau vaikinas irgi dirba, bet pradzioj buvo panika. jusu vietoj pradzioj mesciau tevam namiokus, kad bloga pykina, kad po truputi apmastytu schenariju ir susitaikytu su ta mintim
Ta prasme? Kam man kurt tokią banalią istoriją? Jei jau norėčiau dėmesio, patikėk manim, sukurčiau ką nors originalesnio nei temą apie neštumą.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
