..džempaką.. šianakt. gal ir juokingai skamba,bet nu jis toks man mielas buvo,tiek su juo visko išgyventa,ir esmė ,kad jis net ne visai mano,o mano mamos,ir labai labai pikta. buvau klube,pasidėjau ant sofutės,visąlaik ten dėdavau daiktus ir viskas gerai su jais būdavo. po to žiūriu,kad nebėr… ir mačiau,kad ir kiti žmonės kažko ieško pasigedę,tai bent jau aš manau,kad kažkas va tokiu bizniu užsiema,apvogia rūbus klubuose ir prakiša kur nors čia taigiii,prašymas,jeigu užmatysit kataloge neseniai įkeltą kokį bordinį(o vidus šviesiai pilkas),ilgą(iki kelių),užsegamą džempaką,su nemažu kapišonu (be to ant jo etikečių vien japoniški rašmenys,tikrai nemanau,kad yra toks antras lietuvoje,tai dar iš to atskirti galima),,tai praneškit man,ačiū labai. kažkaip vis dar tikiuos jį atgauti kaip nors,kad ir kaip tai beviltiška būtų.. arba,jeigu turit kokių neaiškių pažįstamų,kurie lankosi klube “cechas” (tokia “skylė” prie lofto),ir kurie mėgsta vat šitaip daryt,tai jie lohai. arba jeigu kokią draugę užmatysit su tokiu džempaku,tai pakalbėkit gražiai,kad man jis labai labai svarbus.

Taiii vat, gal ir atrodo tai ganėtinai beviltiškai,na bet dar viliuos,jos išsispręs kaip nors šita situacija. pakelkite kas užeinate,ačiū