Pazintis su kliutimis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mano sudėtinga istorija tokia: praėjusiais metais rudenį vaikščiojau į darbo pokalbius. Viename jų susipažinau su tokiu vaikinuku (jis tuo metu pavadavo vadovą).
Po savaitės jis susisiekė, pasakė, kad atrinko kita kandidatą, bet pakvietė susitikt kavos Patiko jis man, aš laisva, nesu įpareigojus. Susitikom. Susitikom kartą, kitą kartą pakvietė į svečius, lb smagiai pabuvom (jokių bučinių, sekso, nk). Bet tada pamačiau kokioj žmogus prabangoj gyvena, išsigandau, nes aš neturiu nei tokių namų, nei prabangių auto, nei esu iš turtingos šeimos kaip jis. Normaliai gyvenu bet tikrai tokiais turtais pasigirti negaliu… Be to, jis daug kalbėjo kaip svarbu iš kokios šeimos zmogus… Tai net nedrįsau pasakyt kad mano tevas alkoholikas, nes turbūt iškart būtų baigęs reikalą su manim…Grįžau tą vakarą ir pasakiau sorry, netinkama aš tau, per daug skirtingi… Jis dar bandė kažko klaust, bet aš tiesiog dingau. Ir va db praėjus pusei metų vėl parašė… Pasirodo per tuos kelis mėnesius turėjo draugę susirades, atsitiko ten kažkokie konfliktai (nesiplėsiu) ir man parašė, klausia ką aš daryčiau jo situacijoj, ar taip elgiasi žmonės ir pan po kelių dienų pasiūlė susitikt .. Ar eitumet? Blemba aš jaučiuosi taip keistai, atrodo nu nėra mum ateities nes skirtinguose pasauliuose gyvenam, bet taip norisi susitikt… Nors čia ir būtų paskutinis kartas. Man 29 metai o jaučiuos kaip 14 su savo baimėm ir neapsisprendimais…
Tau suteikė antra šansą naudokis
tikrai eik, galbūt tiesiog per daug gazdiniesi, tiesiog neįsipareigojančiai bendraut, negalvot apie kažkokius tikimus ar netikimus
Nežinau ar čia antras šansas… Gal kviečia mane tiesiog pasikalbėti kaip pažįstama ir tiek ir nedrįsiu vis tiek visko apie save papasakot…. Nežinau kaip reiktų pasakyti j apie savo šeimą, šito labiausiai bijau momento…
Žinot, kai žmogus patinka, negali negalvot. Vien tik tai ir galvojasi kad netiksiu ir nepatiksiu…
Nesuprantu kaip atmesti žmogų dėl jo socialinės/finansinės padėties. Juk ne su jo turtais gyvensit. Be to juos galima labai greit prarasti.
Tai jau jokio skirtumo, ko čia bijoti. Bendraukit normaliai, šiltai. Jei klaus, dėl ko nustojot bendrauti, galit taip ir pasakyti, kad nusprendėte nutraukti bendravimą, nes jūs jums pasirodėt skirtingi labai (ne būdu, ar kažkokiais pomėgiais, etc, o būtent finansine padėtimi ar šeima). O gal jis kaip tik sakys, kad čia ne kliūtis bendravimui ir kad kvailai pagalvojot. Juolab, kad pusė metų praėjo, tai ką jau turit prarasti? Manau, nieko
Taip, bet jis pasakė tokius žodžius kad taip kaip žmogaus tėvai gyveno, kokį pavyzdį matė, taip ir tas žmogus gyvens. Nu ir aš tada viskas, po tu žodžių supratau kad niekaip negalėsiu pasakyt apie savo tėvą .. Aš normalus protingas žmogus, negyvenu jo pavyzdžiu, bet nu išdrįst pasakyt jau to tada nebegalejau.
Nemanau kad jis čia nematytų kliūties. Jis labai itikejes šeimos vertybėmis, mažai tokių žmonių yra kurie taip akcentuoja šeima, ir tas visiškai ne mano naudai…
jums 30, jis ka, jaunesnis uz jus, kad vadinat “vaikinuku” ?
iki kada cia skaitosi “vaikinUKAI” ?
mano esamas draugas pradžioje yra irgi visokių dalykų prisakęs ko nenorėtu, kas kaip būtų ko tikisi ir pan. buvo kas neatitinka manęs, o jau esam kartu virš 5 m. Bet kai žmogus patinka ar norisi su juo bendrauti požiūris ir kriterijai tikrai kinta, ne taip kategoriškai vertinama.
reikejo papriestaraut jo tai nuostatai
Aš siūlyčiau eiti. Nes šiuo atveju padarei sprendimą už kitą žmogų, t.y. kad tu jam netinki, nes nesi iš tokios “geros” šeimos. Leisk žmogui pačiam nuspręsti. Tuo labiau, jei jis vėl rašo, vadinasi patikai, ir gal jam tas backgroundas nebus toks svarbus. Plius ką prarasi nuėjus?
Ok, vyras, ar lb tas žodis čia ką keičia?
Jo, prarasti neprarasiu nieko. Bet bijau eit Žinau kad jei nueisiu, neturėsiu ramybės, vėl pradėsiu galvot apie jį. Dabar jau buvo ramu iki kol neparašė ir gyvenau ramybėje
esu tos nuomones, kad zodziai reiskia
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
