Per gera??
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki Neseniai prisipažinau geriausiui draugui, jog seniai jam jaučiu daugiau.. jo atsakas buvo toks – aš irgi tau jaučiu, jaučiau visą laiką kažką, bet mes negalim būti kartu. Kankinaus labai labai, galvojau, kad gal aš jam nepatinku, kol vėl pasikalbėjom ir išsiaiškinau kodėl jis nieko nenori. Ne, aš jam tikrai patinku, tačiau 1.mes grupiokai – esam antrakursiai, dėl to dar tris metus būsim kartu vienoje grupėje. 2. – jo pasakymu, aš per daug geras žmogus ir per daug jautri, draugavimas su manim būtų jam didžiulė atsakomybė, o jis neprisiruošęs tokios priimti, nes jis nesijaučia pakankamai brandus labai rimtiems santykiams, o su manim žaisti nenori.
Jis sako, kad jei būtumėm penktam kurse, būtų viskas kitaip. Arba jei nebūčiau grupiokė, arba jei jis būtų labiau subrendęs..
Aš velniškai jį myliu. Jau seniai ir tyliai. Ir man be galo skauda. Dabar pasakykit man du dalykus. Kaip pamiršti jį ir vėl žiūrėti į jį kaip į draugą. Ir kaip man pasikeisti.. kad nebūčiau ta gera mergaitė, kurią vaikinai bijo įskaudint, o būčiau tokia, kurią nori padaryt laimingą?
Kai mane „palikinėjo” mano ex, tai irgi pasakė, kad aš jam per gera. Praėjo daugiau nei metai, ir iš tikro tik dabar suprantu, ant kiek jis buvo teisus. tada irgi siūliau dar pabandyti, pasistengti, jis nenorėjo – labai dėl to dabar džiaugiuosi. O esmė buvo ta, ką šįkart ir Tau draugas pasakė – jis nenori ir bijo įsipareigoti. Tikiu, kad patinki jam kaip mergina, ir viskas su tuo gerai. Bėda pas jį, nes bijo įsipareigojimų.
ačiū..
ačiū mergaitės, man to ir reikėjo.. kad pasakytumėt griežtai – NE, jis tavęs nenori.
Nes jo kad ir kiek prašau, kad tai pasakytų, jis to nesako. jis sako tu man patinki, bet mes negalim.
Manau dar daug duoda tai, kad jis žino, jog aš nekalta, manęs reiktų laukti ir t.t… o jo gyvenimo būdas gana laisvas, panų irgi netrūksta.
Žodžiu, širdelę skauda, noris jam rašyti, norisi su juo kalbėtis.. bet…
oi nu merginos, nereikia cia tu ”nepatinki tu jam” ir panasiai..
pats pasake,kad patinka, taciau nenori dabar visko pradeti, nes bijo atsakomybes, juk tai tipiskas vyro elgesys. mano istorija labai panasi buvo: 9toje klaseje perskirste klases, pradejom bendraut su vienu tokiu vaikinu, klasioku, viskas vede iki flirto, poto issiaiskinom,kad per daug rizikinga but pora ir klasiokais, todel nustojom bendraut. veliau vel pradejom ir nesiaiskinom jokiu santyku tarpusavyje, tiesiog viskas plauke sava tekme, ir draugajam jau 3 metus.
todel mano patarimas butu toks, jog nelysk prie jo, negundyk jo beprotiskai ir svarbiausia,nekalbekit apie santykius, nes kalbos daznai tik dar labiau atitolina nuo to,ko nori sirdis, nes pradedama mastyt ”kas bus” ir tokiu atveju laimi protas.
Aciu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
