Per prastas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar teko jaustis lyg esi per prastas savo antrai pusei? Ji yra grazi, protinga, visada linksma, niekad nenustykstanti vietoje, turinti labai daug draugiu. O as esu kitoks turiu 2 tikrus draugus, bet jie gyvena kokie 200km nuo manes, aisku dar yra ne vienas “sugerovas” bet situ zmoniu negaliu vadinti draugais. ir siaip esu ramesnis tai nemegstu pastoviai eiti kazkur ir man to net nereikia. Atrodo, kad jei reikia visai kitokio zmogaus (neperdaug rimto, turincio milijona draugu, nenustykstancio vietoje) ir tas mane vercia jaustis blogai, nes atrodo, kad tik laiko klausimas kol as jai atsibusiu, ar kol ji sutiksi kita geresni vaikina.
Nu tai daryk taip, kad jai neatsibostum
jeigu ji tave pasirinko, vadinasi tu jai reikalingas toks. Pliusai traukia minusus, ieskom partnerio, kuris papildytu.
Visiskai nesvarbu kiek turi draugu. Jei gerai sutariat ir nera taip, kad viens kito nesuprastumet, kodel turetum jaustis zemesnio lygio ? Manau cia tiesiog kompleksai
Nesijausk taip, nes mergina tą pajaus ir minkys kaip norės. Būk toks koks esi, vyriškas, tvirtas savo nuomonėje ir gal būtent tai Tavo merginai ir patinka, todėl ir esat pora.
Aš manau, kad vienas poroje visuomet turi būti ramesnio charakterio. Todėl jokiu būdu nesijausk prastesnis.
O as nezinau, kartais galvoju kad du zmones turi buti vienodi, kitais atvejais, kad turi buti siektiek skirtingi kad vienas kita papildytu tuom ko pats neturi… Gal pavyzdziui tavyje drauge zavisi ramumu, pastovumu, jeigu ji yra judresne, tau matyt reikia tos charizmos kuria turi ji… Iki galo taip niekada ir nezinosite, bet jeigu jums abiems gerai, tai tada puiku, tik stenkites bendrauti ir kalbetis jeigu kazkas nepatinka..
Aš jaučiuos prasta savo vaikinui. Na dabar jau nelabai, bet bendravimo pradžioj kelis kartus net bandžiau bendravimą nutraukt dėl to. Dėkui Dievui jis nenuleido rankų ir nepaleido manęs, nes esu dabar pati laimingiausia.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
