Pinigai gyvenime
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos rasau, nes noriu nuomones ir pamastymo is sallies. Visada galvojau, kad meile , tas rysys tarp dvieju zmoniu yra tai ko noriu, bet is tikro buvau lepunele, turejau ka noriu, nebuvau dirbusi tai ir svajoti buvo lengva. Taciau pradejau dirbti, nekenciu savo darbo, sedi dirbi, prabega diena, griztu vakare pavargusi ir surpantu, kad taip prabega mano dienos… mokslai, darbas, miegas. As noriu gyventi kitaip, noriu keliauti, ilsetis, nenoriu praleisti gyvenimo kazkam dirbant uz siek tiek daugiau nei minimumas, tada ir pradejau galvot o al meiles neuztenka? Yra dabar kitas vyras mano gyvenime ir su juo man nereiketu dirbti. Taip, tai barakudiska, bet gyvenam juk tik viena karta, tai gal ir nieko blogo noreti gyventi patogiai? Noriu po mokslu ilsetis, sedeti kavinje su draugemis, eiti i barus, klubus, pirkti rubus grazius, nekenciu darbo, negaliu isivaizduoti saves dirbancios visa gyvenima Pasvarstykim, kas svarbu gyvenime
DAr noriu pridurti, jog myliu savo vaikina ir jis yra ta svoesele, kuri man suteikia optimizmo grizus po sunkios dienos atsigula si lova jis mane apkabina ir tuo metu buna geriau, bet jis daug dirba, as daug dirbu ir mokausi, mes net negalim dziaugtis vienas kitu..
Teisingiausias kelias tas, kuri rinktis pataria sirdis
As nenoriu dirbti diena is dienos ir nieko nematyti, prabego vasara net nepajutau… Nenoriu taip praleist gyvenima visa, o pati daug neuzdirbsiu, mano specialybe nera einama, spcialiste gera taip pat nebusiu.
Su laiku rasi ir geresni darba ir gausi didesne alga. Su laiku (po mokslu) galesi daugiau sau leisti pakeliauti.
Gali but islaikoma, geventi auksiniame narvelyje, bet kas bus kai tu atsibosi sponsoriui?
Ismes kaip muse is barsciu. O tu neturesi nei darbo, nei issilavinimo, nei stogo virs galvos.
Moteriai butina tureti pragyvenimo saltini, kad niekas nedrystu trypt kaip duru kilimelio (cia tik mano nuomone)
As vien kai pagalvoju apie tai, jog galciau nedirbti , o tik mokytis, kad tureciau laika po paskaitu, kuri galeciau skirti sau, draugams. Man to reikia. As esu jauna ir nenoriu aukot savo gyvenimo. Jauciuosi baisiai tai rasydama ir pripazindama tokias savo mintis, kai tae paciame kambaryje sedi ir mano vaikinas, bet jis man to negali suteikti, jis darbstus, protingas, bet dabar sunku prasimusti, o taip kaip dabar gyvenam nezinau ar galeciau visa gyvenima pragyveti
as ta pati matau tai manau po poros meteliu jau manes tarp gyvuju nebus, nes jau dabar protas vaziuoja
tik vaikino nematau, nes neturiu. tai tik darbas mokslas miegas darbas mokslas miegas darbas mokslas miegas. savaitgaliais darbas ir vel darbas mokslas miegas.
Brangink meilę, o ne pinigus. Pinigai ateina ir išeina, o meilės nebesusigražinsi. Pati esu jauna, turiu viską ko tik noriu, bet neturiu to, ko man labiausiai reikia. Neturiu mylimo žmogaus šalia. Dažnai nubraukiu ašarą ir suprantu, kiek daug atiduočiau, kad tik jį turėčiau. Tad mano patarimas toks: neiškeis meilės į pinigus.
Žinok, suprantu tave. Aišku, čia visos pradės pamokslauti apie moralę, ir panašiai, bet mane mintis, kad pradirbau visą vasarą ir neturėjau kada nei basom po žolę gamtoj pasivaikščiot, mane varo iš proto. Būčiau tokioj situacijoj kaip tu ir nemylėčiau savo vaikino, kaip myliu savąjį dabar, irgi galvočiau. BET. Mane galų gale savigarba užgraužtų būti išlaikomai. Ir šiaip, žmogus kuris intelektualiai ir dvasiškai netobulėja, neįgauna su kiekviena diena daugiau patirties (darbe taip pat), degraduoja, eina atgal. Galų gale tokios merginos pasidaro lėkštos, neįdomios. Taip pat nesijaučia laimingos – nes neįvertina to, ką turi, nes nereikia visko pačioms užsidirbti. Malonumai niekada neveda prie dvasinio turtingumo, tik bukina žmones.
Bet aks is tos meiles, net tos meiles puosele neiseina tokiu tempu… Gerai, jei daug dirbti ir daug uzdirbti, bet dabar… Tiek jis tiek as centus gaunam
Man reikia malonumu ir tu buku dalyku, noriu pirkti brangus kvepalus, brangu tusa, nuejau siandien, pavarciau tarp pirstu Lancôme tusa, bet supratau, kad negaliu to sau leisti. Dirbu dirbu, o net padoraus tuso negaliu nusipirkti. Man nebutu geda buti islaikomai
Pagalvok, ar galėtum be jo gyventi. Ar labai bus smagu užmigti ir atsibusti su tau visiškai svetimu vyru. O ir jis norės tavo meilės. Turėsi apsimesti, kad jį myli, nes jeigu supras, kad gyveni tik dėl išskaičiavimo, manau labai greitai praspirs tave ir liksi tada ir be mylimo vyro, ir be pinigų.
Manau pamilciau, nes savaji irgi pamilau ne is pirmo zvilgsnio, man net nelabai patiko jis, bet kai pradejo rodyti demesi, kai pradejau jausti jo rupesti, pastangas, atsirado jausmai.
Lyg ir nesu salta, nera taip, kad viska saltai apgalvoju ir tik siekiu naudos, bet as labai noriu gyventi..
Mano vaikino specialybe gera, gal kadanors jis ir uzdirbs normaliai,bet yra didziulis GAL. Pati esu isvaizdi labai ar ten fifa, bet vat kazkaip sugebejau patraukti kito vyro demesi, kuris viska jau turi. Bet jei ilgai galvosiu gali nieko ir nebesigauti, nes tokio vyro nori ne viena, o ir jis nelauks ir nekovos penkis metus.. Turiu veikti, jei kazko noriu, bet as nezinau, bijau
taip atrodo dabar kad nori to prabangaus gyvenimo, bet kai suprasi kad ir jis tau nesuteike tiek laimes kiek tikejaisi ka tada darysi? zmogus gali jaustis labai laimingas ir nieko neturedamas , vien pinigai laimes tikrai nesuteiks jei busi dvasiskai nuskurdusi
O kaip ta dvasia pildyti, kai ryte paskaitos, vakare darbas, savaitgali taip pat darba. Jei as dar turiu pora laisvesniu valanadu, tai vaikinas prie knygu sedi per mokslo metus, nes jam mokytis be galo daug. Vasara jis per kelis darbus laksto, tai irgi laiko nedaug.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
