Manau, pinigų trūkumas

Baime, kad gausi ne tai ko tikiesi?;)

Dažnai suabejoju ar rūbas tiks, ta prasme, atitiks dydis. Tuomet – kaina, be abejonės. Dažniausiai dairausi naujų rūbų, tad kainos būna tokios kaip parduotuvėje. Pagalvoju, ai, nueisiu ir nusipirksiu, bent neapgaus. Gal ir nebus toks originalus daiktas, bet rimtai… baisu visada, kad gali apgaut. Dabar irgi užsisakinėjau naują rūbą, o gavau jau padėvėtą. Tas ir atbaido.

Jei pardavėja buvo seniai prisijungusi, jei labai ilgas atsakymo laikas, 0 atsiliepimų arba yra neigiamų atsiliepimų, mažai informacijos prie drabužio arba labai neaiškios foto (nes manau, kad jei pradėsiu daug klausinėt ir prašyt daug foto, tai vis tiek neatrašys, nes čia daug kas nervinasi dėl kiekvieno papildomo pirkėjos klausimo).

Na ir dar žinoma kaina. Jeigu padėvėtas kainuoja vos ne tiek, kiek naujas parduotuvėje, tai geriau prisimesiu kelis eurus ir nusipirksiu parduotuvėje, kur galėsiu apžiūrėti, pasimatuoti ir t.t.

Taip pat neperku čia, pvz., džinsų, nes net turint visus išmatavimus ir foto vis tiek gali ant manęs negražiai gulti, džinsai toks rūbas, kuris turi būti kaip nulietas, o ne tas variantas, kur daugmaž viskas atitinka ir vis tiek gerai atrodys. Esu pirkusi tik savo mieste pasimatavusi. Panašiai ir su suknelėm, berods nesu vintede pirkus, bet jei tai nėra paprasta laisvesnė kasdienė suknelė, nesimatavus nepirkčiau.

Tai kad tiek registruotas ir kainuoja, jeigu sveria daugiau nei 100 g. Tai ne, neatbaido

o kiek turi prašyt, kai registruota didžioji korespondencija pati lengviausia 1,52 kainuoja?

Sutinku, kad atbaido patirtis. Aš vis atsargiau perku, t.y. mokausi, nors vis pasitako spontaniškų pirkinių. Pritariu kasbah, kad atbaido neigiami atsiliepimai arba negaranoriškas bendravimas. Atbaido aprašai “naujas, su etiketėm”, nors etikečių foto akivaizdžiai nesimato. Arba “naujas”, o apraše “vienąkart dėvėtas”, man iškart akivaizdu, kad narė ir aš kalbam skirtingom kalbom ir tikrai nesusišnekėsim. Atbaido viena-dvi foto ir minimalus aprašymas, nenurodytas brand’as be jokių paaiškinimų, nors tarkim foto matosi, kad etiketė neiškirpta (nu, čia kaip kas mėgsta, iškirpimas man savaime netrukdo). Taip pat yra daiktų, kurie man gražūs, bet labai abejoju, kad kada juos užsidėsiu. Bet ne tokie gražūs, kad apie tai negalvočiau.

Planavau pirkti 10 rūbų/daiktų, įsigijau tik vieną. Ir tai nusivyliau, nes didintas dydis kažkoks… Bet bandysiu susitvarkyti, nes kokybė ideali. Tai va ir dvejoju ar tuos kitus verta pirkti, nes nei vienas nepateiktas ant žmogaus. Man asmeniškai labai padeda nuotraukos ant žmogaus (žinoma jei pagal dydį apsirengiama). Vis dėlto dažniausias atsižymėjimo atvejis – žinučių ignoravimas. Va neseniai norėjau pirkti megztuką, paklausiau, kokia sudėtis (nes pasirodė, kad visas iš vilnos, o jei su niekuo nemaišytas, tuomet man nepatogu nešioti). Į žinutę neatsakė, bet prisijungia. Kitą dieną gavau pranešimą, kad rūbas nupigintas. Tai kam nupiginti, jei vis tiek parduoti nenori, nes į žinutes neatsakai?

kad atsiustas drabuzis netiks (isiuvai bus ne vietoj), kokybe neatitiks – audinys bus ne toks, kokio tikejausi (sudetis kartais ne viska pasako).

dar labai nemalonu gauti istepta neaisku kuo ar suprakaituota drabuzi. o taip yra nutike.

* Pardavėjos brukimas įsigyti;

* Tingėjimas gaišti laiką pinigų pervedimams į sąskaitą, ėjimas paštan;

* Kainos, nes parduotuvėse apsiperku iž maždaug tiek pat, o gaunu naują rūbą.

pateiktos nuotraukos dažnai prasilenkia su realybe, nusivylimų nusipirkus – dešimtimys kartų

mane visuomet atbaido jei nera sudeties (pardaveja jos nezino), o taip pat ypac atbaido nemandagumas. Pinigu klausimas man asmeniskai nera problema.

Neperku, jei pardaveja turi neigiamu. Kazkiek kaina svarbu. Perku tik naujus rubus, tai koks 90 proc.pirkiniu pasiteisino.