Aš tai laikiausi dietos, kurios metu tik juodą kavą galėjau gert, o pakvietė į pasimatymą tai nusprendžiau, kad į kofą reikia eit, nes dietinio maisto kavinėse nelabai gausi, o ten ‘man be padažo, man be bulvių’ per 1 pasimatymą lievai skambėtų. Tai šneku su drauge, ką sakyt, jei klaus, kodėl juoda kava (16-17 tada buvo, sirupinių kavų laikai, unusual tokio amžiaus panoms mėgt juodą, o aš nelabai ir mėgau). Sakau, dietininkės nepatinka bičams, gal sakyt, kad apsinuodijus ir daug ko valgyt negaliu? Draugė: ne, jis tada tave vemiančią įsivaizduos! Tai drebėjau iki pat užsisakant kavąD gerai, kad vaikinukas net dėmesio neatkreipė, labai fainai pasėdėjom.

Savo pirmosios meilės (6 klasėje) 1,5 h laukiau Vilniaus Europos aikštėj, kovo mėnuo buvo, truputį vėsiau nei dabar Ateina, sako ‘mama man kambarį susitvarkyt liepė..’ Jau miela

Dar, ne pasimatymai, bet panašu. Su tokiu kaimynu paauglystėje išeidavom kartą į kelis mėn su dviračiais, ledų, rajone, žodžiu. Po kiekvieno meet’o jis man smsais siūlydavo draugauti/pasilaižyti/pasimylėti. Linksmiausia, kad jis buvo 2 metais jaunesnis ir visos jo panos buvo mano metų ar vyresnės…

Atsiminiau ir as viena faila. Uzkalbino toks vaikinukas darbo metu, pasirode visai nieko, nors ir nelabai auksta (as pati auksta, todel labai aktualu) . Truputi pakalbejom, paprase numerio, numerio nedaviau, o palikau savo fb. Po kiek laiko rasinejimosi susitarem susitikti. Pasieme jis mane nuo namu, truputi pasivazinejom veliau pavaiksciojom azuolyne, nusprendem iki centro pavaziuot ir vaziuojant kazkaip pokalbis pakrypo apie vardus ir jis taip ant juoku manes klausia: o tu bent mano varda zinai? (O jis varda toki labai neiprasta turejo, tikrai daugiau zmoniu su tokiu nepazinojau) As pasimeciau visa, po ilgos tylos pauzes sakau: nu is H raides zinau.. Ir jau jauciu kaip raudonuoju visa, o jis dar erzint pradejo: eini i pasimatyma ir net vardo nezinai, jau aiskiai mates, kad susinervino truputi. Tai dar pabandziau paspeliot, bet nesekmingai ir tada pats prisistate Nu zodziu, ilgai paskui geda buvo

Tai čia nieko, pirmas pasimatymas

O mano draugui buvo – išgėręs buvo alučio normaliai jau taip, ir pamiršo mano pavardę…po daugiau nei metų draugystės…paskui trynė, kad jau mane mato su jo pavarde, tai dėl to pamiršo. Nu nei juoktis, nei verkt

Na, ir aš patyriau ne kokių akimirkų

Kai dar mokiausi bendrabutį išruošė kambariokės mane į pasimatymą su gražiu vaikinu, baisu buvo apsipazorinti, tai išdažė, aprengė gražiai kadangi ėjau į pasimatymą po nelaimingos draugystės nesenaii nutrūkusios, nežinojau kaip ir be bendraut su vaikinais. iš pradžių labai buvo gėda, nes kai išėjau į bendrabučio kiemą, vaikinas jau laukė, jetus.. kaip dievaitis koks.. viskas būtų čiki, kol nepradėjo mano kambariokės krist pro balkoną ir ūbaut, švilpti ir pan .. buvo gėda.. nors kavinėje buvo didesnė gėda.. taip bijojau nejaukių tylų tai tardžiau jį kaip kokia nesveika.. tai daėjo iki to, jog atnešė saskaitą, aš sakau sumokėsiu už save, jis sako nu jo, abu juk studentai esam, nors jis gyvena prabangiam name, ir dar prieš 5 -6 metus atėjo su lediniu telefonu pasimaivydamas.. matės, kad prie pinigo, bet dzin palydėjo namo ir ate ate, nebeatrašė man daugiau niekad ups..

buvo dar vienas tragiškas pasimatymas.. nuėjau į susitikimo vietą, ir stovi baisus bernas.. eina sau galvoju, nekenčiu fotošopu!! nu ką.. išėjom mes pasivaikščiot, jis sako kur nori? sakau ai nežinau .. ir vedu. .. pro kapines, užkampius visokius, kad tik niekas nepamatytų.. nes gėda buvo, tai pasakojo, kaip jis yra 24 metų ir pas jį mama atvažiuoja tik tam, kad indus išplautų… kad neturi jokių hobių, nieko nemėgsta veikti ir pan. pasivaikščiojimų valanda truko kaip visa amžinybė , pamelavau, jog man laikas namo, tai pasakiau, kad va, jau eisiu ir nuvariau staigiai. tikėjaus, jog neberašys, bet kur tau.. kritau durniui į akį ir rašinėjo, siūlė susitikti, bet nebėjau.

po kokių 5 metų vieną dieną dirbu ir kažkas skambina į tel nežinomas nr, atsiliepiu, sako labas kaip tau sekasi mažute, pasiilgau tavęs, kaip mokslai kaip darbas?? kai supratau iš balso kas skambina vos iš padų neiškritau, pradėjo man rašyt žinutes kaip mane myli vis dar.. maniau kad mirsiu iš juoko ir absurdo kaip jis dar man gali čia skambint ir nr turėt… mano vyrelis liko nesupratęs kas do per žinutės

buvo dar veinas ne koks pasimatymas.. jau buvo gal koks 6 pasimatymas , aceit jau ir draugavom.. kokia 5 dieną draugystės.. bet nusprendžiau, kad man gėda turėt tokį vaikiną, kuris plaukus raudonai nusidažė ir nesimoko niekur.. tai palikau jį, kol kalbėjau litaniją žodžių kodėl palieku tas ant suoliuko nupaišė širdį ir perkirto ją. po to palydėjo mane namo ir apsiverkė. nu blemba, dėjau į kojas. po to skambina po 2 h sako ateik į kiemą biški, noriu pasikalbėt. neesmė, kad jis iš kito meisto, o aš barake gyvenu. nu išėjau, tas visas girtas ir verkia, barako kieme.. kur bent trečdalis mano pažįstamu pro šalį ėjo.. maniau, kad numirsiu iš gėdos.. tai ilgai dar nedavė man ramybės jis, skambinėdavo, norėdavo susitikti, vėl draugaut..

Oj yra buvę gerų situacijų yra buve seniai seniai su tokiu susitikau parke, privaziavo su dviračiu kalba su manim ir dar ausines muzikos klausos tik skambutis jam, tas pašoko sako tuoj su dviračiu prie draugo prilėksiu pist ir nuvažiavo galvoju nrml pavarei, bet toks nesimpatiškas buvo, mintis viena greit dingt greitu žinsniu link namų koks 1 km kelio, jau ir namas mano, tas paemė ir atsidūrė šalia manęs, gražiai išsisukau ir daugiau niekada nesusitikau, bet tai aplinkiniai bxr kaip nužiūrinėjo.. galvojo ka ta su tokiu veikia

Aš irgi fail’ą patyriau…žodžiu, pasimatymas vyksta su pirmąją meile. O tas buvo gal prieš 7 metus. Susitikom, pradžioj viskas kaip iš romantinio filmo (susitikom stotį, kadangi iš kito miesto jis, su visais apsikabinimais ir iškėlimais į orą). O man reikėjo kažko į topo centrą būtinai tą dieną. Nueinam į topo centrą, o ten labai durnai, kad prie kasos iš šono laiptai iš karto į antrą aukštą. Taip stoviu, piniginėj krapštausi ir reikėjo pasitraukt, nes žmonės garantiją norėjo pasiimt. Aš nepagalvojus ir nežiūrėdama pradėjau atbula eit, užkliuvau už tų laiptų drėbiaus nugara ant laiptų, piniginė į orą, centai pažiro, užpakalį susitrenkiau. Ir taip viso to veiksmo akimirkoj mintys kaip jis iš manęs pradės juoktis….Bet juokėsi pardavėjos ir pirkėjai. Jisai pripuolė, paklausė ar nieko nesusižeidžiau, pakėlė ir dar centus padėjo susirinkt. O tūpčioju, renku tuos centus, veidas bordinis iš gėdos ir vos ne ašaros akyse iš skausmo… Tai po to ėjom į parkelį pasėdėt, aš prastovėjau, nes atsisėst tikrai negalėjau. Bet nieko jisai apie tai nekalbėjo ir dar pasimatymų buvo, vęliau tik abu pasijuokėm. Dar buvo, kai stovėjau ir laukiau vaikino prie brodvėjau (Vilnius). Matau, kad jis ateina ir pradėjau eit, bet vėl tas nelemtas akmeninis grindinys, koją kryptelėjau, nebeišlaikiau lygsvaros ir tiesiai jam po kojų. Tai šitas irgi normalus buvo, tai pakėlė, nepradėjo juoktis, tik nusišypsojo “geras ženklas, kai mergina mane pamačius krenta man po kojom”. Dar vienas pasimatymas jau iš vaikino pusės buvo fail’as. Žodžiu susitikom, pradėjom šnekėt bla bla bla, o man į biblioteką reikėjo. Žodžiu einam mes link jos, aš kažką užsivedus pasakoju, einu perėja, į jį nežiūriu…po kiek laiko pasisuku į šoną, o jo nėr…nu galvojau, gal tiek nefaina pasirodžiau, o jis ėmė ir pabėgo…žodžiu eina debilė gatve ir pasakoja sau anekdotus gartsiai. Žiauriai susinervojau, bet nuėjau į biblioteką, pasiėmiau knygą, lipu žemyn ir jis stovi, aš jį ignoruoju, praėjau, o jis man už rankos atgal, klaupiasi ant kelių ir atsiprašinėja, sako, kad labai mane myli. Išklėlė tokią sceną prieš žmones, aš jį nusivedžiau į koridoriu ir tvojau iš tos knygos, apsisukau ir nuėjau. Bet po to neklauskit dėl ko, bet draugaut pradėjom (aišku po dar pasimatymų, bet be dramų)

-Žiauriausi pasimatymai kai vaikino nosy kažkas “kabo” ir tiesiog negali susikaupti ir kalbeti normaliai, nes nu akys krypsta butent ten ir ne kitur ir taip fuuuu

-Atsimenu kai gilioj jaunystėj, gal 14 m susitikau iš one.lt susipažinus su tokiu visai nieko savo miesto vaikinuku ir kas žiauriausia, kad “visai nieko” buvo tik jo veidas, o pats žemas ir dar su treningais Ir atėjau į vietą, o jis su draugais, ir kažkuris iį draugų pavadino mane žiurke, o jis: tylėk, duche, čia pas mane

-Dar pirmam kurse susitariau su tokiu stiliovu, turtingu vaikinuku kavos išgerti ir pasivaikščioti Aš tokia studentė iš kaimo, bet ir tai supratau, kad vaikinas bent kavos gali nupirkti, bet kai pamatė, kad net neturiu smulkių sako: nu tai kitąkart tu pirksi ir daaaar.. nežinau kodėl, bet susitikau su juo darkart ir važiavom pasivažinėti ir užsukom į McDrive pieniško kokteilio, aš pasiėmiau mažą, jis 3 ar 4 lt kainavo, jau krapštau jam pinigus ir sakau – turiu 5, o tas paėmė, sako:gerai bus ir 5

Taip prieš kelis metus nutiko. Susitikome kavinėje, išplėpėjome nemažai laiko, o kai atėjo metas susimokėti, jis padavė stambią kupiūrą (buvo bendra sąskaita), jam turėjo likti grąžos. Kai padavėja padavė grąžą, jis viską susirinko iki paskitinio cento (net arbatpinigių nepaliko), paėmė telefoną ir žiūrėdamas į čekį paskaičiavo, kiek aš jam skolinga. Buvau lengvame šoke(juk jis pats prašė bendros sąskaitos ir padavė vieną kupiūrą, nieko man nesakydamas), tačiau vis dėl to paėmiau piniginę ir jam padaviau pinigus. Mano sąskaita buvo 20 litų su keliais centais centais(10-20 centų), kai jam daviau 20lt, jis pareiškė “būsi man dar skolinga tiek centų”. Paskui nuėjome laukan, tačiau buvo šalta, todėl užsukome į Cofee Inną. Kai pirkau kavą, jis bjauriai spoksojo man į piniginę, o kai “barista” man davė tuos kelis centus grąžos, jis pats juos sau pasiėmė nuo padėkliuko prieš mano nosį. Ėmėme kalbėti apie barakudas, ir čia jis visiškai mane šokiravo, pareiškęs “tu nesitikėk, kad aš tave sponsoruosiu, esi ne kekšė, kad už seksą materialiais dalykais atsilyginčiau”. Paėmiau, skėliau antausį, išpyliau savo kavą jam ant kelnių ir išėjau.

Pydaras.

Istorija apie pasimatymą, kuris taip ir neįvyko, vaikinas spėjo greičiau atsiskleist nei norėjo.

Žodžiu, per facebook’ą rašinėjo vienas vaikinukas, nu visai simpatiškas, atrodo ir visai draugiškas. Vis kviesdavo susitikti, bet atsisakydavau, na nenorėjau kažkaip, kol galiausiai vieną dieną sutikau. Pakvietė jis mane į kiną, jau planuojam viską, kitą dieną žadam lėkti į filmą, renkamės ir visa kita. Kaip ir faina viskas, bet tada staiga jo leptelėjimas “bet už bilietus tai moki tu”. Dar galvojau, kad juokauja, bet pasirodo ne. Nee, nu aš suprasčiau, jeigu kiekvienas atskirai susimokam, bet sorry, kvieti mane į kiną ir dar už tave mokėsiu? Nooo, thanks. Tai kitą dieną parašiau, kad nepyk, bet atsirado kitų planų…

Buvo ir mums toks seniai…. as, sese ir musu drauge susitarem susitikti su drauges pazystamu vaikinu sedim, laukiam tokioj aiksteleje prie upes. Atvaziavo. Su viena masina. 7 snukiai issibaladojo is masinos!!! Tas bachuras su savo 2 sesem, vienos is ju bachuru ir dar 3savo broliais!!!! Jauniausiam gal 10metu tebuvo, kitiem 13-15, tik tam 25kazkur dar jonines pamenu buvo, tai graziai issimuilinom i pasimatyma su kitais ( vienas ju dabartinis mano vyras)

Man buvo 17m,jam gal kokie 25,dabar tyksliai neatsimenu.Per interneta bendravom gana ilgai,gal pora metu.Galiausiai nusprendem susitikt,jam buvo pertrauka darbe tai pasiule uzsukt i kavine.Uzsisakem kavos,atrode gana normalus,kol nepaprasem saskaitos,sako tai tu uz mane sumokek as neturiu pinigu,man sokas buvo

Geros istorijos visu, taip prisijuokiau;D Dabar taip staigiai i galva ir man viena atejo. Su tuo vaikinu susipazinom pas draugus baliuje tokiam savaitgaliniam, atrode toks visai normalus, pasitikintis savim, as jam labai patikau, paprase numerio na ir kita diena jau kviecia i pasimatyma. Paskambino, tvarkingai viskas, sako atvaziuosiu, paimsiu nuo namu, kojos tik virpa, ruosiuos, puosiuos, vaikinas labai aukstas, nusprendziau kablus autis. Isejau is namu, vaikinas jau lauke masinoj, neislipo, duru neatidare. Na nieko galvoju, issimokyti galima;D Vaziuojam pro Vilniaus senamiesti, sustojom netoli Rotuses, sako, paeisim daugiau iki kavines. As islipu su tais savo visais kablais, einam, o parankes neistiese isikibt, o tie kablai reto nepatogumo, tai as tik susivirduliavau visa, koja iskrypo, vos nenukritau, juoktis pradejau, jis tokiu rimtu veidu apsidaire apsidaire, sako “Tu man gedos nedaryk ka?” visas persigandes, kad tik niekas nebutu mates;D Tai man juokas visas iskart dingo, pasiziurejau as i ji, sakau, gerai nedarysiu ir nuejau;D Net nesivijo, paskui kita diena skambina klausia, kas nutiko, ko pabegai;D

na jei bendravot pora metu, tai draugyste uzsimezge kai jum buvo 14 ir 22metu… Na is tokio vaikino elgesio matosi, kad su juo kazkas negerai santykiu klausimu….