Po netekties..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Savo istoriją pasakot tikriausiai nelengva, todėl, galbūt atsiras galinčių papasakoti istorijų kitų,jūsų aplinkoje esančių žmonių istorijų ? apie , vyro, vaikino netekimą… kaip išgyveno,kas buvo …
asmeniškai aš, ačiū Dievui, nepraradau, per plauką. nedaug trūko … labai jį myliu,ir tikriausiai to skausmo nepakelčiau .
Mano aplinkoje…
Dėdį,einantį iš merginos iki parduotuvės nupirkti dar vyno (iškart po sužadėtuvių) , užmušė ir suspardė prigėrę pacanai prie baro. buvo kraupu,jo mergina iki dabar ( po 12metų) , nejuda iš namų, pradėjo tapyti,visada vaikšto juodai apsirengusi,jai labai labai labai stipriai tas įvykis ,,kirto” per galvą, ir net norint jai padėt, išsivest, ji nenoriai bendrauja ir kalba. akyse niekad nebėra šviesos…
Paskui, vienas kaimynas, prieš kokius 5 metus, nuskendo jūroje, buvo žvejys, ar kapitonas, nežinau, žodžiu, dirbo jūrose. Jo žmona kaip tai nelabai žinau, bet jau vaikas kaip išgyveno, jam buvo 8-10 metu, buvo labai stambus, mokyklose su mokiniais nesutardavo, ir labai labai labai mylejo savo tetuka. siek tiek maciau, girdejau jo dideli sauksma, verksma, tas vaikas iki dabar irgi nebekalbus visiskai, liudnas. tada galvojau kad man sirdis paciai sprogs…
o kai man buvo gal 15metu , mano akyse pertrenke vaikina, viska mate jo nescia suzadetine, jam uzejo traukuliai ir vietoje mire per kokia puse minutes. mergina sauke,reke nesavu balsu, cype, nemoku apsakyt zodziais,kaip man paciai pasidare sunku , koks buvo sukreciantis vaizdas, dar dabar kai tenka pro ta vieta vaziuot, tai visada toks virpuliukas paima… taigi atvaziavus greitajai mergina nesitrauke, sauke, kol galiausiai …. ten pat,prie vaikino, mire ir antras ,dar negimes zmogutis…t.y. mergina staigiai apalpo,persileido… tai ziauriausias ivykis mano gyvenime… tos merginos, nebematau … nezinau kur ji,neisivaizduoju.
o mano tetos suzadetinis kazkokiu budu per statybas uzsimuse, tai teta jau po dienos buvo linksma ir laiminga kaip visada…
lengva po anonimu pasislėpus pasakot svetimas istorijas..manau nemaža dalis yra patyrę įvairių netekčių, o jų atsiminimas ir pasakojimas be reikalo atvertų senus skaudulius
Manau tai yra tema, kuria gali diskutuoti nedaugelis. Kam skausmą vėl kelti į paviršių?
Baisu, klaiku, liūdna. Net nesinori pagalvot.
niekada niekam nepasakosiu kaip isgyvenau netekti, nes tai net zodziais nenupasakojama kas buvo salia tas mate…. ir isvis kam tokios liudnos temos ?
Kiekvienas zmogus isgyvena skirtingai. As net verkt nesugebejau per senelio laidotuves, o po ju iskart vaziavau dirbt, turbuy nereikia pasakot kaip man viskas is ranku krito. Siaip ar taip… nesiknaisiokit po nuoskaudas, nieko gero nebus.
eina sau, net pilva susuko beskaitant…. ypac del abieju jaunu suzadetiniu poru….
as saviskio netekciau, turbut ir sarabanai susisuktu….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
