Tai tėra norma, kurią pasaulis šiuo metu yra priėmęs, ir manau tik laiko klausimas, kada tokios santuokos bus tokia pati norma. Lygiai taip pat kaip ir meilė tarp tos pačios lyties atstovų ir t.t. Standartai keičasi, nes kas juos visų pirma sugalvoja?

Be to, kodėl tiek daug draugysčių, santuokų išyra dėl neištikimybės? Nemanau, kad tai patvirtina, kaip “sėkmingai” žmonija propaguoja monogamiją.

Autore, bet neistikimybes buna arba del sekso poreikio, arba del meiles nebuvimo man poligamiski santykiai nesuprantami tuo, kaip pvz moteris geba tolygiai paskirstyt meile abiems savo vyrams. Kaip tokiu atveju ne vienas lieka nenuskriaustas? Man kazkaip atrodo, kad tokiuose santykiuose yra vyro ir meiluzio modelis. Su vyru labiau sieja dvasinis rysys, o su meiluziu tenkinamos visos seksualines fantazijos. Argi ne taip? Tai ar galima tai vadint meile? Ar tai tiesiog poreikiu tenkinimas? Ar tokie santykiai gali but sekmingi?

Man asmeniskai tai nepriimtina. Jei butu galima ziureti is savanaudiskos puses – kad tik tu gali turet ne viena partneri, tada gal ir ok. Bet dalintis savuoju su kazkuo – no way.. Ir is mano aplinkos reta tokiu zmoniu, kurie pateisintu tokiu santykius..Jeigu jau myli, atiduodi visa save tam zmogui, tai faktiskai ir nera nei noro nei reikalo ieskoti dar kazko savo poreikiam patenkinti.

tai daznai buna tokie santykiai kur visi trys vienas kitas myli, o ne vienas zmogus myli du asmenis ir tie du asmenis tuo pirmuoju dalinasi

jeigu pasakyciau ”manau myleti viena zmogu neimanoma” tai tai butu taip pat siauraprotiska kaip sakyti ”manau kad myleti du zmones neimanoma”