Poof, tu vienišas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Prisidėsiu prie tų merginų, kurios ieško kažkokių tai patarimų iš visiškai nuošalių žmonių, kurie gali pasakyti ką mano ir kaip mato situaciją iš šono. Šiuo metu atrodo, kad kaip tik to man reiktų.
Taigi, aš ir Tomas oficialiai draugaujame kokius 3-4 mėn. Neoficialiai – kažkur 9 mėn. Abiem po 20 metų. Matomės dažniau nei dažnai. Prieš jį turėjau labai rimtus santykius, tačiau kaip ir šiuo atveju, nesijaučiau pilnavertiškai su tuo žmogumi. Esmė tokia, kad mes draugaujame, bet aš nesijaučiu esanti jo panelė. Nejaučiu jokio statuso. Kai kiti vaikinai prašo mano numerio, aš tik vėliau susivokiu, kad aš esu įsipareigojusi, ir iškart rėžiu, net pati apsidžiaugusi iš tos nuostabos – aš turiu vaikiną! Mes labiau draugai, nei pora. Tik tiek, kad bučiuojamės (skamba netgi komiškai…). Norom nenorom lyginu jį su buvusiuoju, su juo jaučiausi kaip princesė, mylima ir globojama. O dabar – jis visiškai nepavydus, ganėtinai ramus, nelinkęs kalbėti, padaręs kažką nedoro, palieka kaip yra, sako: “Kas buvo tas buvo – dabar jau nieko nepakeisi, tau spręst”. Blogiausia tai, kad jis man tvirtina, ir pati matau, kad labai jam patinku, labai bijo mane prarasti. Tačiau iš kitos pusės, dažnai elgiasi tiesiog nepakenčiamai. Kaip ir viskas aišku – skyrybos. Tačiau net baisu pagalvoti, kaip aš galėčiau jį taip įskaudinti, tiesiog iš oro? Draugai dažnai man sako, kad esu per gera kitiems, man tikrai sunku būtų kažkokia tai prasme, sukelti jam skausmo. Nes nepaisant kelių atvejų jis su manim elgiasi gražiai. Kaip tai padaryti? Ką darytumėte jūs? Pirmą kartą turėjau labai stiprią priežastį išsiskirti, nors ir tai buvo sunkus procesas… O dabar, net nežinau kaip reikės jam paskelbti skyrybas, kaip reikės viską pakeisti, nebebūti kartu ( tuo labiau, kai visas mūsų draugų ratas galima sakyti laikosi dėl mūsų, išsiskirtumėm mes – išsiskirtų ir visa smagi mūsų kompanija).. O gal dar palaukti, ir tikėtis, kad pamilsim vienas kitą? Nes dabar toks vaizdas, kad planuojam tai kažkada padaryti, nors aš manau, kad jau jei per tiek laiko nepamilom, neatsirado tų aukščiausių jausmų, tai ir nebe atsiras. Kalbėjau su juo, kad mūsų santykiai labai keisti. Jis sakė, kad supranta, pats pavadino juos – paviršutiniškais, ir kai dabar susitiksim po atostogų pažadėjo, kad pasikalbėsim, ir jis stengsis viską pakeisti, sakė po mūsų pokalbio jaučiasi kaip nesavas. O aš pasimetus dėl dabartinės situacijos.
esu buvusi panasioje situacijoje, norsir man paciai kaip kad tau labai sunku skaudinti zmones ir bandau labai atsargiai elgtis tokiomis situacijomis, bet kuo ilgiau lauksi tuo sunkiau bus skirtis. Na dar siulyciau palaukti to pokalbio, bet jeigu zmogus netraukia tai nieko nepakeisi, kad ir kaip geras jis bebutu :/
Skyrybos, ir kuo greičiau tuo geriau bus abiem kuo ilgiau tempsi, tuo labiau prisiriši. aš padariau tokią klaidą, tikėjausi kažko,apgaudinėjau save ir labai ilgai tempiau. Sakai nenori jo įskaudinti, bet kuo vėliau jį paliksi, tuo labiau įskaudinsi, nes su laiku jis tik vis labiau prie tavęs prisiriš, o dabar nepaleidi jo, nors jis jau galėtų ieškotis tos, kuri mylės ir jį. Žodžiu, stiprybės abiem
Jūsų tiesa. Tačiau viską dar labiau apsunkina ta mūsų kompanija, kuri greičiausiai iširs mums išsiskyrus. Aišku, atrodo nesiaukosi vien dėl draugų, tačiau kaip bus sunku išlikti stipriai, ir nepaisyti nieko kito.
O kodėl ne? Kodėl visąlaik privalo būti kažkokia super svarbi priežastis? Nu nemyli tu jo ir viskas – negi dar reikia svaresnio argumento? O juk panašu,kad ir neįsimylėsi… Nebesikankink
Taip, man pačiai keista, buvusiajam būčiau tokį koncertą iškėlus už tai, nors esu įsitikinus,kad buvęs niekada ir nebūtų taip pasielgęs. O dabar – 0 emocijų, nei šilta, nei šalta. Pati nesupratau… Jis tikrai galvojo, kad išsiskirsim, ir labai bijojo man prisipažinti. Visas net drebėjo, kai buvo įspaustas į kampą, o man sakau – net nelabai rūpėjo… Na ką, išties kaip ir nėra ką daugiau galvoti, reikės kažkaip tai padaryti, bet net nežinau kaip pasakyti tinkamus žodžius. Juk nepaliksi pasakęs – mums ne pakeliui, atia. 😕
Mylėjosi su buvusia,o tu nė kiek neužsiutai,net nė trupučio neužpavydėjai? Mieloji,atsakymas – aiškiau nei aiškus. Nepribūsi visą gyvenimą motina Teresė,kaip tu įsivaizduoji,jei neišsiskirsi dabar,tai kada? Kuo toliau,tuo sunkiau bus. Vis tiek kažkada teks įskaudint tą vaikiną,tai geriau jau anksčiau,kad turėtų daugiau laiko atsipaipaliojimui…
“aš manau, kad jau jei per tiek laiko nepamilom, neatsirado tų aukščiausių jausmų, tai ir nebe atsiras”-cia yra jusu atsakymas i pacios klausima
Buvau tokioj pacioj situacijoj.Suprantu,kad sunku issiskirt ir sukelt kazkokio skausmo kitam.Bet kita vertus kam kankint kita zmogu, jei ir taip aisku,kad is jusu puses stipresniu jausmu nebus.O kitas zmogus,ilgiau budamas su jumis tik labiau prisiris ir tada jau nutraukt santykius bus dar skaudziau.
Beja,as taip ir pasielgiau.Nutraukiau bendravima.Po kazkiek laiko pasidaro lengviau. Sekmes
Buvo atvejis jau kai skyrėmės, tai jį buvo nuvedę net iki ašarų, galiausiai vis tiek nusprendžiau, kad jis man patinka ir galime toliau bandyti būti drauge. Bet vat, kad riba ir yra – patinka. Ir viskas. Jaučiu jam kažkokią aistrą, bet manau čia įeina į tą sąvoką – patinka. Nieko stipresnio, dvasiško jam nejaučiu. Ir dabar, žinau, kad sunku bus išsiskirti, nes jis tikrai bandys kažką taisyti, kas man atrodo, nelabai ir įmanoma, savaime turi būti stipresni jausmai, juk taip? Atrodo net jei ir pasikeistų kažkas jo elgesy, tai nebūtų išeitis, nes man reikia, kad jis pats iš savęs toks būtų, o ne vaidintų tokį, kokio man reikia. Tiesa, pamiršau paminėti, kad jis kažkada, prieš kelis mėnesius mylėjosi su savo buvusia, (mes dar nesimylėjom). Po to kai tai sužinojau, net nesijaučiau išduota ar įskaudinta. Net nėjo pykt, o atrodė – reikėjo. Bet neapgaudinėjau vėlgi savęs, taip viską ir palikau. O gal taip buvo, kad sužinojau jog tai buvo ne dabar, o kažkada prieš daugiau laiko, ir todėl nebuvo tokio efekto…?
Draugaujate visai dar nedaug.. Spėju dar nespėjai įsitikinti ar jo pažadai -tik pažadai.
Manau duok jam šansą pasitaisyti…Juk kiekvienas nusipelno galimybės.
Jei nori rimtų santykių,pasakyk jam. Jei jis ne bailys- nebėgs nuo įsipareigojimų ir rimtai žiūrės į santykius. Na, o jeigu visdėlto ne, tuomet tai bus tau tik amigo,su kuriuo smagiai praleisi laiką.. Rinktis visuomet tau..ar nori taip,ar kitaip.. Dabar nusiramink,ir lauk pasikeitimo. Tikiuosi viskas bus gerai,sėkmės
pats blogiausias dalykas bet kurioje situacijoje – kažko laukti ir tikėtis, kad pasikeis. Kad pradžioje turi būti taip, kad kažko nedarytum ir dėl to viskas pasikeistų, o dabar jau žinote vienas kitą puikiai ir nori, kad nieko nedarant įvyktų kažkas esmingo. Taip nebūna.
Ačiū!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
