Labas vakaras, merginos.

Iš tiesų pati nežinau, ar verta buvo kurti tokią temą, tačiau jau yra kuris laikas praėjęs, kaip mano viduje kirba klausimas – kodėl?

Turėjau tokį internetinį draugą, kuriam (nors nesu paauglė) jaučiau didelę simpatiją. Pati dėl to jaučiausi kvailė – juk jo net nebuvau mačiusi. Tik nuotraukas. Dieną – naktį susirašinėdavome, dėl pokalbių įdomumo nemiegodavome iki paryčių. Vienas kitam buvome nuoširdūs, net patys stebėdavomės, kaip galime taip pasakotis, kai vienas kito net nepažįstame gyvai Tiesa, musų miestus skyrė 100km atstumas. Tai nebuvo problema – ne kartą siūliau susitikti, o jis… Sakydavo, kad susitiksime, tik viskas turi būti spontaniškai.

Taip mūsų bendravimas truko visą žiemą, kol galiausiai jam atėjo sunkus metas dėl mokslų… Sakė, kad kai viskas susitvarkys – vėl viskas bus kaip anksčiau, tačiau mūsų santykiai taip ir atšalo. Dar rašiau jam po visko, pokalbiai jau trūkdavo trumpiau – jo iniciatyva. Kol galiausiai man nusibodo visada jam rašyti, kai pats neberodo jokio dėmesio.

Ir išties nesuprantu, kas nutiko… Viskas buvo taip gražu. Gal tik iš mano pusės…

Merginos, tik nesišaipykite. Pati netikėjau, kad taip gali būti, bet jaučiau jam didelę simpatiją ir iki šiol jį prisimenu. Taigi, kas galėjo nutikti?