Prašau išmintingo patarimo!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taigi, ta proga, kad draugės toli, o vaikai sumigę, tūnau prie PC ir noriu pasiguosti.
Kaip įprasta, kalčiausias yra mano vyras.
Mat jis jau antrus metus nedirba. ne tik nedirba, net ir darbo biržos kratosi kaip velnias kryžiaus. Suprask, jis ne bedarbis, jis menininkas.
Aš labai vertinu jo menišką prigimtį, bet jau man “važiuoja stogas”, fiziškai nepajėgiu išlaikyti ir “apšokinėti” buto, vaikų, šuns ir dar vyro. Prisiimu papildomų darbų, vertimų, bet darosi sunku, vaikai maži, dėmesio reikalauja.
Pradėjau virsti pikta žiežula, kokia niekada nebuvau. nebeliko laiko sau, draugams, nustojau save lepinti.
Todėl ėmėme su vyru pyktis – kodėl jis neketina vargti dėl šeimos. Bent į darbo biržą nueitų. Jis pasišiaušė: “Mane ten sniegą nuvarys kasti!!!”
Aš atkertu “O tu dėl savo šeimos sneigo pakasti negali?”
Taip ir susipykome, išdėjau visą pyktį jam ir erzelį – kad buityje nepadeda, kad geria, kad elgiasi kaip vaikas.
Nors myliu jį, bet nežinau, kaip sugebėti nesipykstant išprašyti jo, kad bent kažkiek prisidėtų? nes išlaikyti jo tikrai nebepajėgiu, pati visko atsisakiau ko tik galėjau, nebeperku sau kosmetikos, rūbus tik dėvėtus, į kavines neinu…
visa sirdim linkiu, kad problemos issisprestu
Aš jo nebesuprantu, kodėl nesistengia. Matyt, jam ir taip gerai, aš jam mamą pakeičiau, pati išlepinau.
Ant sofos nesėdi, jis paišo, plakatus daro, bet dabar daro savo malonumui, nebeparduoda. Net nesistengia.
Puikiai suprantu, kaip priėjau iki tokios situacijos, bet noriu patarimo, kaip iš jos išeiti?
JUS viena pati nerasit isejimo. Prie to turi prisideti JIS.
Jeigu neketini skirtis, tuomet visa gyvenima turesi ji kenteti. Jeigu jis artimoje ateityje ir pasikeistu, pradetu uzdirbti pinigeliu, bet veliau vel visas sugris, o gali grizti, ir su kaupu. As tikrai nekenteciau. Issiskyriau su pirmuoju vyru, nes jis labai gere, nors ir nebuvo menininkas. Dabar tuo esu be galo patenkinta. Turejau drauga menininka, toki, kuri ir dabar rodo TV, bet jis ne tik gere, neislaike savo vaiku su kitomis moterimis, bet ir is manes pinigus viliojo, norejo primesti finansinius nesklandumus savo firmeles, ir dar apgaudinejo su tuntu mergu. ZOdziu, jauciausi panasiai kaip ir tu, tik nebuvau zmona ir turejau sunu, bet ne jo. Tai mane isgelbejo, buvo labai sunku, roviausi plaukus nuo galvos, bliovau balsu, bet issiskyriau ir nebenorejau jo matyti.
Tokie vyrai (arba moterys) yra patys tikriausi vampyrai. As tavo vietoje baigciau galvoti apie save, o pagalvociau apie vaikus. Koks jis tevas, kad toki pavyzdi rodo. Ar apie toki seimos modeli svajojai, ar tokiso seimos linki ir savo vaikams? Myli nemyli – bek kuo toliau. Dar paziuresi, ar tik jis nenumaus tau paskutiniu kelniu besiskirdamas.
Bet jeigu tu tvirtinsi, kad ji myli ir be jo negali, tuomet kentek ir leisk visiems kenteti. patikek, niekam nereikia nusivariusios moters – nei vyrui, nei vaikams leisgyves motinos, nei suniui netgi nereiks nuslabusios seimininkes. jeigu tu jau visko atsisakei, tuomet kas laukia toliau? Ir vaikams visko atsakysi? Nes viskas vardan meno? ar menininko?
Mano patarimas – kreipkis i seimos konsultanta. sukrapstyk paskutinius pinigus ir nueik pas specialista. Tau palengves, bent jau zinosi, ka daryti toliau. Cia jau reikia veikti, o ne verkslenti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
