Kam neidomu tiesiog neskaitykit, mažiausiai dabar reikia man piktų komentarų.. tiesiog noriu patarimo ar dar ko nors galbūt kažką panašaus patyrusių. Pasidariau naują anketą saugumo sumetimais.

Yra vienas vaikinas. Susipažinome interneto svetainėje, jis iš kart netempė gumos ir pasiūlė susitikti. Tas man ir patiko, jo šioks toks tiesmukiškumas. Susitikom. Išsiaiškinau, kad jis mano kaimynas. Beje, jis – (Tadas). Iš matymo pažįstamas, matydavau kai parvažiuodavo namo su panele. Mintyse sakydavau: “kokia graži pora”. Per pirmą pasimatymą jau jam patikau, nors tada jis dar turėjo panelę, su kuria draugavo daugiau nei metai. Po susitikimo pradėjo rašyti kaip jam patikau ir t.t.. Aš vengiau to, nes žinojau, kad turi panelę, sakiau baigiam bendrauti, nenoriu būti skyrybų kaltininkė ir panašiai..Bet jis man sakė, kad jau senai nori su ja skirtis, kad nemyli jos, tiesiog būna su ja, kad nebūtų vienas.. Na tiek to, bendravom toliau.. Leidom dienas kartu, daugiau susipažinom, kol galų gale jis metė savo panelę, ir po kiek laiko pradėjom draugauti. Abu esam labai principingi, daug pykdavomės, bet nemaniau kad jie rimti.. Paliko jis mane.. Ir.. Gryžo pas buvusią.. Skaudžiausia buvo, jog jis gyvena šalia, ir kiekvieną dieną matydavau juos kartu, laimingus.. Plyšo širdis.. Naktim nemiegodavau o verkdavau.. Visada galvodavau tik apie jį. Nebenorėjau nieko.. Rašinėdavau jam, prašydavau antro šanso, žeminausi taip, kaip prieš nieką nesižeminau.. Jis nenorėjo.. Susitaikiau su tuo, kad nieko nebeišeis.. Kol pats pradėjo rašyti, kad pasiilgo, kad suprato, kad myli mane.. Žinoma aš apsvaigus iš meilės, tai “susilydžiau” iš kart.. Vėl buvom kartu.. Vėl viskas buvo gerai, pradėjo sakyti, kad myli mane, kad su buvusia jau tikrai viskas.. Patikėjau.. Buvau naivi ir patikėjau. Kol galiausiai po eilinio pykčio jis mane galutinai paliko. Maniau viskas.. Pasaulio pabaiga. Nes aš jį tikrai įsimylėjau. Praėjo nemažai laiko, bet aš vis dar nenoriu net pagalvot apie kitus. Vėl rašinėjau jam, vėl verkiau kiekvieną dieną.. Niekas manęs negalėjo paguosti, nes galvodavau tik apie jį. Rašiau jam, jis man nieko neatrašydavo, skambindavau, nekeldavo.. Buvau visiškai praradus viltį.. Kažkada parašė, kad užknisau, nieko neaiškindavo.. BAndžiau jam nerašyti, nors tai tikrai labai sunku. Po truputį susitaikiau su viskuom, ir neberašiau jam nieko, kol prieš kelias dienas jis pats man parašė naktį. Atrašiau paryčiais, klausiau kodėl rašo, nieko neatrašydavo visą dieną. Kita naktis. ir vėl jo žinutė ta pati: “ar miegi?”. Vėl atrašiau paryčiais, nes jau miegojau. ir vėl visą dieną nieko neatrašo.. Dabar jis vėl su savo buvusia. Nebežinau ką daryti. Kad ir labai norėčiau viską pamiršti, atrodo jau mažiau galvoju apie jį, kol jis pats man neprimena apie save.Lyg norėtų mane skaudinti..