Sveikos ir sveiki, noriu jūsų protingų patarimų tokioje situacijoje.

Prieš du metus atsikrausčiau pas vaikiną, pusantrų metų viskas buvo labai gerai, bet susirado jis naują darbą ir viskas apsivertė aukštyn kojom, nebeatpažytų jo…tapo grubus, nedemesingas, priekabus, irzlus, reiškia nepasitenkinimą ant manęs dėl daugybės dalykų, tai aš jam valgyti laiku nepadarau, tai aš per daug gastroliu pas mamą (paskutinį kart buvau prieš 3mėn), tai aš vaiko neprižiūriu, tai jam mano drabužiai ne vietoje padėti tai dar kas. Vieną kartą jis man trenkė ir pasakė, kad susikraučiau savo ”šmutkes” ir ”pizdinčiau” iš jo namų. Verkiau verkiau, pykau, bet praėjo ir toliau gyvenau lyg nieko nieko, tada išvažiavome su vaiku aplankyti senelės, o jis man parašė, kad nebeatvažiuočiau daugiau, nes ant jo ”varau”, ”kaltinu” ir t.t. Nors aš su juo visada bandau tik pasikalbėti ape tai kodėl jis pasikeitė..bet jis visada mane kaltina dėl visko. Tai va, jau trys savaites nevažiuoju, nesulaukiu iš jo jokios sms, skambučio, nieko. Jei aš parašau, jis man ignoruoja. Aš jį tikrai myliu, dieną naktį galvoju apie jį, bet ką man daryti? Atsiprašyti jo, nors nežinau už ką ir vėl gyvent kažkokioje nežinomybėje ar geriau išsiskirt? Nors ir dabar kaip išsiskyrę. Pati kaip kažkokiame košmare jaučiuosi..nejau mus su vaiku paliko? Taip lengvai paleido mus? Negaliu patikėti, atrodo, kad pabusiu ir viskas bus gerai, bet… Nežinau kaip toliau gyventi…depresija kažkokia…pasimetus… Vieną naktį sapnavau, kad jis su kita moterimi, galbūt sapnas perspėjimas? Gal jis tiesiog taip ”tipo” supyko, kad galėtų su kažkuo kitu gyventi?

Ką jūs darytumėte mano vietoje?