Prasilaužimas!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Susiradau darbelį, būsiu pardavėja-konsultantė batų parduotuvėje. Beveik kasdien teks bendrauti su didžiuliais antplūdžiais žmonių, kadangi darbas ne kokiam kaimelyje, o sostinėje ir pačiame centre… Įdomu, kur bėda? Bėda yra ta, kad aš nesu labai bendraujantis žmogus. Bendravimas mane išvargina. Galiu aktyviviai bendrauti 15 min. o tada jau man reikia ilgos pertraukos nuo to bendravimo. Deja, dirbt kartais teks 12 valandų per dieną! Kaip manote, ar aš prasilaušiu?? Tikrai to norėčiau, nes nesu iš drąsiųjų, esu tikrai kukli mergaitė, nesu šmaikšti, o taip norisi gebėti laisvai bendrauti! Bijau, kad kai ateis koks simpatiškas vaikinas į parduotuvę ir matuosis Armani batus, aš visai sulysiu į savo kiautą…
Papasakokite, gal jūs panašiame darbe prasilaužėte ir tapote laisvesnės?
Laisvai, jau po savaitės užsifiksuos makaulėj ką galima sakyti, ko ne
O ar dingsta ta baimė prieiti prie žmonių ir pasiūlyti pagalbą? Nes deja deja, bet aš turiu tokią baimę. Tenka stipriai perlipti per save
Manau, kad parduotuvėje ir nereikės daug bendrauti, o pasiūlyti kitą dydį ar pasireirauti, ar tiko avalynė, yra daugiau formalus bendravimas, standartinės frazės, kurios neturėtų sukelti sunkumų Dėl aprašytos situacijos irgi nereikia nervintis – kažin, ar teks prekiauti tokiomis brangiomis prekėmis, jei tai Jūsų pirmas darbas, o vaikiną-pirkėją juk aptarnausite taip pat, kaip ir bet kurį kitą klientą. Sėkmės
Man tai įdomu , kaip tave priėmė, ten per pokalbius labiausiai kreipia dėmesį į bendravimą, na bet turbūt pokalbis truko mažiau nei 15min O šiaip tau nieko pačiai nereiks galvot, frazės ko gero visose parduotuvėse būna paruoštos, ir žiūrėk į tai kaip į savo darbą ir tiek, žinai kad turi tą padaryt Gatvėj prie žmogaus gal nepriesi pakalbint, o čia – darbas ir privalai
Parduotuvė prekiauja gana prabangiais prekių ženklais, yra ir Armani, ir Diesel, ir Boss, ir daug kitų
Kaip priėmė, tai teisybė, pokalbis ilgai netruko, tada pakvietė pasibandyti. Pasibandymo metu didžiąją dalį mokiausi dirbti su kasa, susipažinau su sandėliu, mokiausi ieškoti batų. Žinoma ir aptarnavau kelis pirkėjus. Tuo metu, kai juos aptarnavau, prie manęs vadovė prilipusi nestovėjo. Nemanau, kad labai profesionaliai tai atlikau, kalbėjau gana neužtikrintai, nedrąsiai. Na, bet batus pardaviau. Ir man įdomu, ar aš prasilaušiu? Ar manęs neišvargins tas bendravimas su klientais… Kolkas tai atrodo sunkiausia šiame darbe…
Tai žinoma, aš turėjau baimę su vaikinais kažkodėl šnekėti, dabar tai taip nusišikt perlipsi per visus kompleksus, pamatysi
svarbiausia sypsotis ir nebuti per daug ikyriai. Mane nervina, kai ateini i parde ir darbuotoja seka kiekviena tavo judesi. Reiktu stebeti zmones per atstuma ir pagal zmogu puikiai matosi ar jam reikia pagalbos ar geriau palikti ramybeje.
dar labai svarbu yra “negrybauti”, t.y. jai jau kazkur isidarbinai, privalai stengtis toje srityje tapti ekspertu, turi viska ismanyti apie prekes zenklus, avalynes prieziura, garantija, galu gale net ir buti susipazinusi su vartotoju teisiu istatymu. Labai nemegstu pardaveju, ant kuriu matosi, kad “Kristaus kancia” kencia tame darbe arba ko paklausi – to negausi variantu. Kuo daugiau zinosi ir ismanysi, tuo daugiau savimi pasitikesi
Pirkėjas – taip, nenori kad prie jo lįstų, bet pardavėja tą daryt privalo, gauna nuobaudas jei neprieina
Tai jei ateis vaikinas jums patinkantis, nestovėkite sustingusi – galite šiek tiek ir paflirtuoti, žiūrėk, po kiek laiko jis vėl grįš į parduotuvę. Svarbu elgtis pagarbiai, su vyresniais žmonėmis šiek tiek solidžiau, nes dauguma jų nelabai pratę juokauti. O šiaip ne teisme dirbate – galite ir humorą pasitelkti, tai naudinga savybė, tik negalima pradėti piktnaudžiauti tuo.
o dėl išmanymo tai jo, aš nesuprantu kaip galima dirbt, kad ir batų parduotuvėj, ir nežinot kokiais ženklais prekiauja, ar batai odiniai ir pan… o kai išmanysi tai ir bendrauti, patarti bus lengviau
tik neflirtuok su bachuru jei jis su pana atejes
as irgi is pradziu buvau labai nedrasi, bijojau zmoniu. o dabar tai dzin galiu kalbeti su bet kuo, bet kaip tiek ir savo naminem aplinkoj buvau labai nedrasi, nuejusi i turgu bijodavau net kainos paklausti pardavejos O dabar daug kas sako kad labai pasikeiciau ir kaikurie zmones laiko mane plepe kai anksciau tokia tikrai nebuvau taigi manau prasilausi ir tu sekmes
Aš taip pat nesu labai iš drąsiųjų. Dirbau hostess viename renginyje užsienyje. Reikėjo pasitikti svečius, juos sudominti įmone ir t.t. Tai nors visiškai nesunkus darbas, bet man taip šlykštu buvo, kad ne tas žodis… nemėgstu pati lįsti žmonėms į akis, tai man buvo sunku ir iki šiol prisimenu. Bet jau ant vakaro pasidarė dzin… išvargau ir jau neberūpėjo niekas, tik mechaniškai kviečiau žmones ir jiems šypsojausi. Manau tavo atveju gal ne per dieną, bet kai kažkas minėjo po savaitės būsi “asė”. Sėkmės ir pasitikėjimo savimi.
Tai jei esi nedrasi, kodel darbiniesi i konsultantes? Darbas bus kancia,nes privalesi eiti prie zmoniu.
Darbą pasirinkti pačiai yra prabanga. Spėju, jog mergina studentė, tad laipsnio jokio dar neturi, o kokį geresnį darbą gali rasti, jei jo reikia greitai ir dabar? Lengva pasakyti “tai susirask kitą darbą”. Ne visiems pasiseka net tokį, konsultantės, darbą gauti, kai esi jaunas ir “bemokslis”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
