Priesiska antros puses aplinka, nuteikineja pries mane juodai.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Esu duobeje. Atvaziavau gyventi su suzadetiniu i jo gimtaji miesta, pries trupuciuka daugiau nei pusmeti. Tai yra Klaipeda. Esu pati vilniete. Naturaliai bandziau daugiau isilieti i jo aplinka, kadangi cia jauciuos gana vienisa, nieko nepazinojau atvykusi. Darba susiradau, taciau su bendradarbiais tokiu artimu santykiu neuzmezgiau kaip turejau darbe Vilniuje.
Labiausiai mane neramina santykiai su suzadetinio seima ir draugais. Save laikau tikrai draugisku ir bendrauti mokanciu zmogumi, kuris nesivelia i konfliktus ar pestynes, man niekada nebuvo sudetinga susidraugauti ir su naujais zmonemis. Taciau dabar nepavyksta. Kiek bendrauju su jo draugais ir seima, jauciu kazkoki priesiska nusiteikima. Galvojau vienu momentu, kad paranojike esu ir tureciau nurimti, taciau ivyko ne viena situacija. Kelias is ju nupasakosiu, nes idomu kaip atrodo is sono.
Situacija nr.1, MB mama
Pasipasakojau, kad gavau pusmecio stazuote uzsienyje. Zinoma ten likti neplanuoju, taciau karjeros prasme butu idomu. Kadangi esu ne viena, esame susizadeje, tai zinoma apie tai viena ir nesprendziu. Sedint ir bendraujant pasipasakojau ir jai: MB mamos reakcija pokalbio metu: “darbas zmogaus gyvenime labai svarbu, BUS TU SANTYKIU.” Ta prasme, tai atsakymas zmogaus, kurio sunaus suzadetine as esu… Pokalbis buvo ilgesnis, bet norejau pateikti fragmenta.
Situacijos nr.2, tokiu buvo kelios, ir vel mama:
Kvieciasi MB vakarienes tik vienu du, buna papraso, kad manes neimtu. As neturiu isivaizdavimo, ka jie kalba. Nemanau, kad man pasako.
Situacija nr. 3, MB gera drauge:
Ji vienisa mama, kurios dukters krikstatevis yra mano MB. Aplankyti krikstadukros dazniausiai kvieciasi ji viena ir yra pries, kad kartu atvaziuociau ir as. Tuos kartus kai atvaziuoju ir stengiuosi buti kiek imanoma draugiska, tiesiog jauciu jos antipatija man.I mergytes gimimo dieos svente pries dvi savaites MB irgi vaziavo vienas, nes jo drauge taip paprase.
Tesinys kitoj zinutej apacioje.
Situacija nr. 4, MB geriausias draugas:
Uzmaciau skype zinute jo kompe bepirkdama mums savaitgaliui lektuvo bilietus. Nescreenshotinau ir nepacituosiu tiksliai, bet esme buvo mazdaug tokia: ar tu visiskai del jos tikras? Linkiu tau idomiau leist laisvalaiki, kol dar turi sansu. Ir linkas i stiptizo kluba su pasiulymu ten islekt savaitgaliui.
Situacija nr.5, kitas MB labai artimas draugas:
Su juo esu neblogai susidraugavusi ir netgi laikiau ji savo draugu. Jis man rasydavo ditirambus apie tai, kaip darau jo drauga laimingu vyru ir kad jau vos ne repetuoja kalba musu vestuvems. Taip pat pamaciau zinute labai panasiu turiniu: “tai kada varom dviese kabint panu? I tavo gyvenima butina inesti nauju veju”
Tokiu situaciju buna n praktiskai su visais zmonemis is jo aplinkos. Esu bandziusi kalbet su MB, bet jis pasake, kad prisigalvoju ir viskas cia normalu. Kuo toliau, tuo labiau man tai nebeatrodo normalu, nes jauciuosi nei zinanti kai kuriuos dalykus, nei dalyvaujanti jo gyvenime. Ir taip esu palyginti naujame mieste, ir dar izoliuot. Toks jausmas, kad niekuo negaliu pasitiketi.
Kaip jums atrodo sie mano pavyzdziai? Ka darytumete pacios pateke i tokia situacija, kur jusiskiu aplinka butu tokia nedraugiska? Man labai del to liudna
Cia tik man vienai noris sitam kuiliui uzvaziuot snukin taip kad paskui tektu pas chirurgus zandikauli atstatinet?
Kraukites jus gal tases ir startuokit i vilniu. O tas grazuolis tegu nors ir saliutus sauna su savo trenkta mama, draugeliais ir visom eksem. Nu kas per parazitas….
Deja, i darbus reikia, nors prie juros mielai Mes kartu kol kas gyvename bute, kuris teisetai priklauso jo mamai po seneliu mirties. Pati mama kitame bute gyvena.
Aciu uz palaikyma
Duodu 100 proc. tas asilas bernas vistiek išvartys, kad tu esi kvaila višta, pati kalta dėl visko 🤷♀️
Gal gailisi kad jūs atsikraustete, tik bijo pasakyti… Vaziuokite į Vilnių, kol dar jūsų neismete į gatvę.
O kiek metų jau jūs draugaujate? Ar šį vakarą kalbėjot kažką daugiau, ką jis atsakė dėl viso šito?
Kartu esam jau beveik keturis metus, nemazai. Kalbejom vakar, bet kas is to. As nematau net gailescio pas ji del savo veiksmu, besigailintis zmogus su kuriuo planuoji vestuves kitaip turetu elgtis. Vakare ir laiko pratesimui mazai buvo, nes vel ta drauge pasikviete aplankyt krikstadukros ir aisku viena. Tai jis ten vaziavo ir velokai grizo.
Dabar daug minciu galvoje apie viska, ne tik santykius. Santykius ko gero nutrauksiu, nors ir labai sunku po ilgo prabuvimo kartu ir dar susizadejus. Tiesiog dar reik galvot, ka daryt su darbu kuriame dabar esu, na reiktu rasyt prasyma ir del jo kad iseisiu, jei jau griztu i Vilniu. Tokie vat visokie logistiniai dalykeliai galvoje sprendziasi.
Labai liudna, vakar vos pajegiau darbe dirbti, kelis kartus nuzliumbiau. Siandien jau ramesnes nuotaikos, stebetinai pavyksta susikoncentruoti i darbus.
Nu bet pati pagalvokit, negi ateity sedesit viena, kol vyras ir jusu vaikai vaziuos aplankyt krikstadukros, nes tiesiog jusu nekviecia ir jusu visi nemegsta? Ir taip visa gyvenima, nes vyras kaip matau nesiruosia pripazint klaidos?
Tai taip ir galvoju, kad grazi ateitis mums nebesviecia. Deja. Ta krikstadukra, jei kitu situaciju nebutu, butu lasas juroje.
Jis man pasakojo, kad jam buvo skaudu, jog susitikdavau su savo draugais ir panasiai. Tik draugais, kurie ir buvo tik draugai. Beje, santykiuose su juo buvau kaip atvira knyga ir visus tokius susitikimus pasakodavau, daznai net kartu kviesdavau. O palygino si mano bendravima su savo buvusiom ONS, kur mane vesdavosi. Tai ka as zinau vien lyginti tokius dalykus. Visiskai jokio common sense.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
