Prievartos vaikas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms. Nesiteisinsiu, kodėl esu anonimas ir neprašysiu bambeklių aplenkti temos, nes to jos vistiek nepadarys. Taip pat nusiteikiau ir tam, kad tema bus išvadinta fake, bet juk bet kokiu atveju atsiras nors viena narė, kuri palaikys mane. Iš tiesų galėčiau užduoti man rūpimą klausimą, nepasakodama visos istorijos, tačiau norisi ne tik sulaukti atsakymo, bet ir išsipasakoti. Esu prievartos vaisius. Ne, nebuvo taip, kad mamą išprievartavo nepažįstamas žmogus, bet vistiek gimiau po išprievartavimo. Bent jau ji taip teigia. Situacija tokia, kad mama gyveno su mano tėčiu. Buvo susituokę, susilaukė pirmagimio, t.y. mano sesers. Vėliau jie išsiskyrė. Vieną dieną girtas tėtis užsuko namo susirinkti daiktų ir prieš mamos valią su ja pasimylėjo. Tuomet gimiau aš. Nežinau, kodėl mama niekam nieko nesakė, kodėl mane išvis gimdė, nes ji manęs nemyli. Nei ji, nei mano sesuo. Man jau 15 metų, bet visą gyvenimą buvau engiama. Nesakau, kad mane mušė, manimi nesirūpino, nemaitino, nerengė, tačiau jos abi pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Vieną kartą mama su seserimi išvažiavo atostogauti ir manęs nepaėmė, nes mamos teigimu, ji norėjo pailsėti nuo blogų prisiminimų. Buvo ir daugiau panašių situacijų, kai būdavau atstumta. Su tėveliu iš pradžių bendraudavom. Jis, priešingai nei mama, mane labai, labai myli. Labiau, nei mano seserį. Mama ir sesuo tėčio nekenčia, todėl man uždraudė su juo bendrauti. Nors teismo nutarimu tėtis mane gali matyti, tačiau mama man draudžia su juo matytis, ir nežinau kodėl, bet tėtis nieko ir nedaro. Galbūt bijo, kad išlįs tiesa. Iš pradžių kentėjau ir tylėjau, tačiau dabar sesuo išsikraustė, o su mumis gyvena patėvis. Jis prie manęs kabinėjasi. Graibosi, čiupinėjasi ir lenda. Man taip šlykštu. Sakiau mamai vieną kartą, bet ji netikėjo. Nebežinau, ką daryti. Iš tiesų, pagrindinis klausimas, ką man toliau daryti? Nes aš noriu gyventi su tėčiu. Su juo susisiekti negaliu, nežinau kur jis gyvena, numerio neturiu. Bet nebegaliu daugiau pakęsti mamos ir sesers neapykantos man ir patėvio priekabiavimų. Ką aš galėčiau daryti? Kur man kreiptis, kad galėčiau pasimatyti su tėčiu? Ar išvis būdama 15-os metų turiu teisę kažką daryti ar už viską atsako tik mama? Prašau, padėkit man, nebegaliu taip gyventi, nes man labai, labai sunku..
Mieloji mano, jeigu nenori, kad patevis taves viena diena isprievartautu – butinai nueik i artimiausia policijos nuovada ir isdestyk viska, ka esi cia parasiusi. Is tavo laisko seka, kad tavo patevis tave seksualiai prievartauja, o uz tai numatyta labai grezta baudziamoji atsakomybe Badziamojo kodekso 150 str. CITUOJU:
150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas
1. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.
4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Tavo atveju taikytina sio straipsnio 3 dalis.
PATARIMAS: jeigu eisi i polcija, nieko nesakyk apie tai pateviui, o jeigu konflikai su motina, tai ir jai. Nes tuomet motina uztars patevi ir prades taves dar labiau nekesti.
BET. Jeigu tu nenueisi i policija, tai tuomet patevis manys, kad tu jam leidi pati tave seksualiai isnaudoti ir gali isausti tas momentas, kai tau jau niekas nebegales padeti, isskyrus psichologus…
NEDELSK!
Galvok tuo atveju tik apie save ir savo ateiti! TU PATI SAU ESI SVARBIAUSIA!
Nelik su tokiom problemom viena!
BUTINAI BUTINAI pranesk apie tai policijai!
Spėju mama jaučia dviprasmiškus jausmus tau ir myli, ir pyktis tėčiui dar gyvas (deja jis nukreiptas į tave). Gal padėtų jeigu pabandytum su ja pasikalbėt, jei kada nuoširdžiai paklaustum ar ar apkritai nori, kad būtum jos namuose ar apskritai myli tave, jeigu rasi tinkama momentą tai tikrai pralaužtum ledus. Tokios mamos dažnai jaučia ir meilę ir pykti tuo pačiu iš to seka tai, kad jaučia kaltę dėl to, kad jaučia pyktį savo vaikui. Su tokia puokšte jausmų labai sunku susitvarkyti, todėl paprasčiau jai su tavimi išlikti šaltai, jeigu tau pavyktų tuos jausmus pasiekti jūsų situacija galėtų pasikeisti.
Beje, norit atvirai pasikalbėti su šaltu žmogumi paprasčiausia kabintis už jausmo, kurį jis parodo. Jeigu supykta ir garsiai pasakyti – “ar tu supykai ant manęs”, paklausti ar jaučia jums neapykanta. Nes jeigu į šaltumą atsakot šaltumų, tada abu taip ir trypčiojat vietoje visą laiką
Žodžiu, išknisau mamos telefoną visą. Pirma, persikėliau visus nr, antra pasižiūrėjau vėliausiai naudotus nr. ir gautus skambučius, patikrinau žinutes. Situacija tokia, kad iš mamos visų turimų numerių, 7 lieka su klaustuku. Iš gautų nežinomų numerių dar lieka 2, o iš tų dviejų, vienas numeris skambino jai labai, labai, labai daug kartų, tačiau buvo arba nekelta, arba atmesta. Skambinau tuo numeriu kelis kartus, deja, niekas nekėlė.
Antras dalykas. Visos mamos žinutės ištrintos, bet liko susirašinėjimas su drauge. Tiksliau paskutinės dvi žinutės, nes pirmos, kaip suprantu, taip pat ištrintos. Viena mamos žinutė skambėjo maždaug taip: kai galėsi kalbėti, paskambink arba parašyk, noriu pakalbėti dėl to asilo. Draugės atrašė: susiskambinsim vakare.
Nežinau, ką daryti, kaskart prieinu prie mamos kambario ir klausau ar nekalba telefonu, kas tas asilas galėtų būti? Gal tai net ne apie tėvą kalba, gal apie patėvį, apie darbdavį, bet o gal ir apie tėtį?. Privalau išgirsti tą pokalbį, bet kaip? Galbūt dabar tikrai būsiu kaip filme, su nevykusiu planu, bet vis planuoju būti kuo daugiau su mama, jos kambary (kad ir kaip to nenorėčiau) ir kai išgirsiu, kad jai skambina, kad ji neišeitų iš kambario, išeisiu pati, bet kur nors lovoj ar ant fotelio numesiu telefoną su įjungtu balso įrašu. Labai abejoju, kad suveiks, ne filmas čia, bet gal?
Kaip tik einu pasėdėti jos kambary, pabandysiu ją pakalbinti.
nuo 12 metu vaikas jau gali spresti su kuriuos is tevu gyventi.
Jai kokią akimirką bandys lysti,pabandyk įrašyti ,tai bus įrodymas policijai ,jai jis tave rimčiau bandys nuskriausti.Atleisk ,bet tavo mama niekinga ,kad netiki tavimi,nes čia baisus dalykas.
As siulau nebijot mamos..vis del to ji mama…o pateviui grieztai pasakyciau, kad viska pasakysi mamai ir dar kreipsies i policija! Bet GRIEZTAI! Ir gal irasyk pokalbi su juo, kai jis kabinesis…o veliau pasakyk, kad turi pokalbi ir jei nesiliaus, viska suzinos mama..Arba jei mama netiki,gal vertetu ta irasa jai paduoti? Nezinau..Bet kokiu atveju laikykis…Nedaug iki pilnametystes,uzaugsi ir turesi nuostabu gyvenima.. Jei bus sunku, rasyk i az.
Bet tu šaunuolė ,kad nutarei nors kažkam pasakyt ,kad nors ir į forumą ,nesvarbu,svarbu ,kad esi drąsi
O jam nieko nepatariu sakyt,nežinant žmogaus ,ir ką jis įpykęs gali padaryti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
