priklausomybė. vaikinui?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Galbūt atsiras bendraminčių.. Nesuprantu, atrodo sulaukiu to dėmesio iš vyrų pusės. Sunku man prisileisti žmogų ( dėl skaudžios patirties) bet kada stengiuosi prisileisti tai tampa kaip kažkokia priklausomybe. Visos mintys tampa tik apie tą žmogų, kas minutę tikrinimai ar parašė, ar prisijungė. Tarsi įsikabinu į tą žmogų ir kai tai pradeda vykti, tas žmogus atšąla. Tačiau KAIP susitvardyti ir tiesiog išlikti oriai, pirmai neparašius, išlaikyti tam tikrą atstumą?Nes pati suprantu, kad vyrus atgrąso ir iškart atmuša tas toks įsikabinimas. Turiu kažkokią baimę likti viena.
Stengtis neisprotet ir viskas bus gerai!
Nereikia paniskai bijoti likti vienai…Mums niekas nepriklauso mes irgi niekam -juk nesam baldai,ar daiktai..Tiesiog megaukites demesiu,maziau panikuokite
Jopp, man tas pats…
būna protarpiais tokie pragiedrėjimai ir tada tikrai dzin pasidaro ar parašys ar ne, ir tada tikrai pradeda pats rašinėti kada vėl pradedu atvirauti ir įsijausti į bendravimą, mums tai patinka viskas ok, po kiek laiko vėl atšąla. Ir tęsiasi tai jau gal 6 metai. Ir negalim nustot bendraut, bet ir būt kartu neišeina.. Ir tas žmogus man kaip rakštis subinėj, niekaip neįstengiu jo išraut..
Kazkokia liguista priklausomybe.Manau prisirisimas labiau negu meile..Sunku pasakyt is nuotrupu bet is salies taip atrodo ..Jus paniskai bijote kazka ne taip pasakyt jam,padaryt kazka,kad tik jo neprarastumete taip?Kitaip sakant jam pataikaujate?
Gal jis mato ir supranta kad jus i ji isikabinusi stipriai?Vyrams reik intrigele palikt kad Jusu pasiilgtu,noretu,geistu…Nereikia isistvert ir laikyt.Nores taigi visada ras buda isduot,iseit,palikt..Jus labiau save mylekit ir savo noru ziurekit nedings tie diedai
na priešingai, aš jam tkrai nepataikauju, nes žinau kokio tipo jis. juk tiek laiko pažįstu, mačiau visokį. Dažnai jis man sako kad aš esu lb šalta, sako norintis rimtų santykių o aš neva išsidirbinėju. Bet realiai yra priešingai Žodžiu, tikra painiava. Žinau tik tiek, kad man reikia jo bendravimo. Galbūt nieko rimto, tik bendravimo…
Jei butu norejes, butumet kartu jau seniai buve, mesk tu ji is draugu ir pradek normaliu sveikus santykius su normaliu vaikinu, ne tokiu kuris viena diena raso, kita neraso, tai tasyla tai atsala.
bandžiau. gyvenimas vis vėl suveda ir vėl viskas prasideda.
Kaip aš tave suprantu… žinok, tu turi jį paleist. Ir neleist sau su juo bendraut. Dėja
As po keliu metu buvimo su vaikinu pasidariau priklausoma, ne is kart kaip kitos isimyleje. Pradzioj bijojau but prielipa ar priklausoma, bet dabar jau nieko nebegaliu padaryt
shit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
