Labas, turėjau 2 žiurkes, tikrai labai nuostabūs ir protingi gyvūnėliai nors abu buvo labai skirtingo charakterio (vienas labiau “prie chiebros”, jaukesnis, kitas labiau išdykęs, vienas mėgo būti ir t.t.), abu buvo labai mylimi )

1. Abu buvo bernai, tai jie didesni užauga, kiek girdėjau, ir tingesni. Dar mėgsta teritoriją pasižymėt,

2. Buvo apgraužę lovą kažkada. Ir daug patalynės užvalkalų (nes jei paleidi po kambarį pasilakstyt, tai pirmu taikiniu į lovą kabarojas). Šiaip jei stebėsi, nespės pridirbt

3. Nelabai triukšmingi. Paryčiais pradėdavo duotis po narvą tik.

4. Valgo VISKĄ. Ir dešrą, ir šokoladą suvalgytų Bet, aišku, reikia sveikai maitint. Pirkdavom spec maisto žiurkėm, tai jo ilgam užtekdavo. Bet daugiausia duodavom ką patys valgom- tai kokią morkytę, tai varškės, košės…Šiaip per daug buvom “pamylėję” žiurkiukus šioj srity, nes storoki buvo geriau jau neperšert

6. Mažiuuką! Tie leliai taip greit užauga…

7. Necypsėdavo Tik pakriuksėdavo kartais labai tyliai, kai lb patenkinti būdavo )

8. Čia jau kaip pasiseks Buvom vieną išmokinę nekakot ne narve. Bet vis myžteldavo ant žmogaus

Tikrai patariu auginti žiurkiuką, jie labai protingi, myli žmones, prijuokina ir nesikandžioja (nebet pirštukai skaniai kvepia maistu ). Taip pat nekainuoja daug jo išlaikymas. Tik reikia kasdien skirti dėmesio, pakybinti, pasinešioti su savim ai vat, dar labai mielai užmigdavo kur ant peties, kišenėj ar kapišone…

Siulai isigyti juros kiaulyte. Nerealus gyvuniukai

Aš tai siūlau ilgauodegę žiurkę, pati tokią laikiau, mergaitę, Dela vardu buvo, gyveno ji pas mane kaip katė – laisvėje, tai ir palydėdavo ir pasitikdavo.Yra apgraužusi keletą laidų, bet tai niekas, palyginus su jos meile. Atsišaukdavo pašaukta vardu, tuoj prisistatydavo…

.. Labai protinga buvo, labai jos ilgiuosi, nors jau praėjo daug metų.

Tik Degu ziurkiukas visai be kvapo,keisti tik karta per sav!

Aš kažkada turėjau žiurkiną. Nuostabus padarėlis Nepalyginsi su kokiu žiurkėnu ar kitu graužiku… Būdavo, paleisdavau virtuvėj, jis sau landžiodavo kažkur po spintelėm, o kai pabarškindavau nagais į grindis – atlėkdavo pas mane Šiaip labai bendraujantis gyvūnėlis, reikia jam dėmesio skirti kiekvieną dieną, kad su juo pabūti, kartu pamiegoti ir pan. Maniškis labai mėgdavo miegot džemperio kišenėj, kur ant pilvo būna tokia iš abiejų pusių prieinama Buvo apgraužęs patalynę, kai ant lovos paleisdavau, sysiot irgi mėgdavo, bet laikui bėgant jau suprato, kad blogai daro, kai kelis kartus riktelėjau

Po to turėjom mergaitę, tai neužkariavo ji mano širdies – visai kitokia buvo. Labiau savarankiška, nereikėjo jai tiek buvimo su žmogum ir pan. Nežinau, ar čia nuo lyties priklauso, gal tiesiog toks charakteris papuolė… Ir dar pastebėjimas, kad patelė daugiau visur myžiodavo. T.y. ir ant rankų, ir šiaip belenkur po kelis lašiukus… O patinėlis jau kai varydavo, tai varydavo daug, nes turbūt tiesiog neiškęsdavo jau Nors logiškai mąstant, berniukas kaip tik turėtų visur žymėti teritoriją, bet pas mane atvirkščiai buvo.

Kai buvau 12 klasėj, turėjau labarotorinę žiurkę. Labai protinga buvo. Vardas buvo “Morgas”. Ateidavo šaukiama. Nieko negraužė. Bėgiodavo po kambarį, bet nei karto nepridirbo. Laikiau senam akvariume po stalu. Šalia buvau padėjus dėžutę, kad pasiliptų. Tai kai norėdavo reikaliuko, pati į savo akvariumą įlipdavo. Kai išvažiavau studijuoti, gyvunėlis nieko neėdė ir negėrė. Nors tėvai visaip stengėsi maitinti kuo skaniau. Po kelių dienų nustipo.

Tai stresas gyvūnėliui buvo, svetima aplinka.

Kaaip pavydžiu turėjau patį fainiausią žiurkių pasauly. Su kambarioke pirkom, auginom, mylėjom

Nedvejokit ir pirkit, bet būtinai du! Jie privalo gyventi ne vieni, vien žmogaus dėmesio neužtenka. Imkit du, patarčiau berniukus.

Mes turim rusy pradėtą daryti didžiulį narvą žiurkėms, norėjau parduot kažkada, kad bent dalį pinigų atgaučiau, nes investicija nemenka buvo, bet dabar atiduočiau už čipsų paką

Turėjau berniuką, gyveno gal tik tris metus nes peršėriau, bent jau pati taip manau. Kambary auginam pora kačių, tai visos lindusios katės buvo pakrikštitos Vienam kočiokui vos nosies neperkando. Dar pamenu kai būdavo piktas ir jei kišdavau piršta pro narvelio grotas, tai kasdavo visad ir kol prisipratinau ji ant rankų laikyti, ir buvo pirštai sukandžio. Ždž, ginybą įvaldes buvo,kaip reikalas Buvo laidus nugražes, knygą apkramtes.Į narvelį buvau pakabinus akmenėlį kraidos lyg ir (iš kikos), tai jam nelabai ji buvo reikalinga, Vis pasvarstau,kad būtų smagu vėl auginti tokį padarėlį, tik bijau,kad laiko jam neužteks.

Mieliausias gyvūnėlis kokį esu turėjus, tai žiurkė. Turėjom mergaitę, baltą su raudonom akim. Po kambarius lakstyti kažkodėl nenorėjo, norėjo tik būti prie žmogaus. Labai mėgdavo miegoti ant peties, po plaukais pasislėpus. Valgydavo viską, bet per daug lepinom, tai storuliukė buvo. Baldų apgraužus nebuvo, taip pat nebuvo įkandus nei karto. Labai draugiška. Šiek tiek naktim triukšmaudavo, bet miegot tikrai netrukdė. Dar atsišaukdavo į savo vardą. Nu man ji buvo kaip šuniukas, labai protingas gyvūnėlis.

Žiurkė. Vienareikšmiškai.

Pats protingiausias graužikas – manasis Kafka jau po pirmo pašaukimo vardu atbėga pas mane.

O to išmokinau per dieną! Žinoma, skanėstų pagalba bet veikia iki dabar.

Dieną gulinėja hamake, gamtinius reikalus atlieka visada toje pačioje narvo vietoje. Maistui išleidžiu tikrai nedaug, max 15lt, bet tik todėl, kad pati jį mėgstu lepint, tai perku skanėstus bet šiaip labai svarbu neperšerti, nes nutukimas trumpina jų gyvenimo trukmę. Nuostolių pridaręs dar nėra, na, draugo antklodę pradžioj kiek pagriaužė, bet dabar auksinis

Pirmos foto kai tik nusipirkau, tai vos nufotkint eidavo, dabar tai išnaglėjęs kaip reikalas

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Ziuurke. Labai protingi gyvuneliai, labai dideles prieziuros nereikalauja tiek , kad narva pakeisti. Maistelio uztenka ilgam. Paniurkau, pazaidziu su juo, nieko negrauzia negalimo.

Padarydavo savo reikalus ne vietoje tik is pradziu, nes stresas buvo. Kaip priprato niekur nedaro.

Mano Pilkius )

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

O jums, auginancioms, neslykscios tos uodegos?

Turejau 7 vienam narve Narvas buvo 1,7mX1X1 , bet po to padovanojau po viena, nes neatradau laiko

neįsivaizduoju kodėl jos turėtų būt šlykščios turbūt rečiausiai ją ir pastebiu, nes spindinčios akytės viską užgožia noors kai parsinešiau žiurkių namo ir žiūrinėjau ką per padarą nusipirkau, džiaugiaus kad uodegos galiukas baltas, nes taip “aww”

Paskaiciau sia tema ir uzsimaniau ziurkytes namie ;D gal kas augina namie galetu pafotkint kokias priemones turit? Kaip narvelis atrodo ir pan